Stumbrės medžiotojas jaučiasi nepelnytai „kalamas prie kryžiaus“

Štai taip gali pakrypti ši istorija, sausio 3 d. nutikusi 35 metų medžiotojo stažą turinčiam uteniškiui medžioklėje Pašilių miške. Dėl visko kalta, kaip teigia šaulys, lomelė, lėmusi, kad per ją bėgusi stumbrė ūgiu susilygino su šernais.

J.Slapšinskas, nušovęs stumbro patelę, manė, jog po poros dienų sumokėjęs 12,2 tūkst. eurų baudą už gamtai padarytą žalą, gali būti ramus ir laukti, ką administracinėje byloje dėl medžioklės taisyklių pažeidimo pasakys teismas. Tačiau po poros savaičių jį pasiekė dar viena žinia: į nuošalią sodybą netoli medžioklės vietos atklydus stumbriukui, aplinkosaugininkai ėmė įtarti, kad medžiotojas bus nušovęs jo motiną. Tokiu atveju žala gamtai trigubinama.

Administracinė J.Slapšinsko byla Panevėžio apylinkės teisme jau buvo išnagrinėta sausį, bet vakar nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą. Atlikęs tyrimą, teismas bylą nusprendė grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui papildyti, kadangi nenustatytos visos įvykio aplinkybės bei žalos dydis.

Beje, to prašė ir departamento atstovas Remigijus Ramanauskas, teigęs, kad, atsiradus naujoms aplinkybėms dėl galimo žalos gamtai dydžio, vertėtų bylos nagrinėjimą vėl atidėti. Anot jo, kol kas neaišku, ar iš tiesų J.Slapšinsko sumedžiota stumbrė vedžiojosi jauniklį. Į tai turi atsakyti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto specialistai, kuriems genetiniams tyrimams yra pateikti gaišenos ir stumbriuko mėginiai. Pasak aplinkosaugininko, iš pradžių jokių įtarimų, kad stumbrė vedžiojasi jauniklį, nebuvo. Žala nustatyta pasitenkinus veterinarinio tyrimo atsakymu, kad patelė nenešiojo vaisiaus. Jeigu pasitvirtintų blogiausia, svarstė R.Ramanauskas, esą būtų galima kalbėti net apie J.Slapšinsko baudžiamąją atsakomybę.

Įdomu, kad dėl šios istorijos į savo vadovybės nemalonę pateko ir Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė. Mat jis buvo iškviestas į minėtąją medžioklę, apžiūrėjęs nušautą stumbrę ir nenustatęs, kad ji dar galėjo žindyti palikuonį. Dėl to buvo nustatyta per maža žala gamtai. Todėl departamentas pradėjo tarnybinį tyrimą, be to, dar kreipėsi ir į Panevėžio apygardos prokuratūrą.

Kol dar nežinoma, ar tikrai jauniklį vedžiojosi būtent nušautoji stumbrė, sprendimas atiduoti aplinkosaugininką prokurorams taip pat atrodo keistai.

Pats J.Slapšinskas stebėjosi, kad administracinės bylos nagrinėjimas užsitęsė ir teikia peno įvairioms kalboms. Jo advokatas Šarūnas Rameikis mano, jog burbulas pučiamas dirbtinai. „Juk byla turi precedentą, „2007-aisiais Kėdainių rajone stumbrą nušovęs norvegas išvažiavo atlyginęs žalą, tuo viskas ir baigėsi“, - advokatas svarsto, jog toks triukšmas nekiltų, jeigu J.Slapšinskas nebūtų politikas.

„Utenos vandenų“ bendrovėje dirbantis „valstietis“ jaučiasi nepelnytai „kalamas prie kryžiaus“ - esą dėl šio įvykio keliamas nesveikas ažiotažas. Medžiotojo teigimu, byla daugiau nei aiški - jis nebrakonieriavo, nuo nieko nesislapstė, savo kaltę pripažino, gailisi, žalą atlygino. Be to, jis sako pasirengęs, jeigu paaiškės, atlyginti ir didesnę žalą.

Vakar pavakare skelbto teismo sprendimo J.Slapšinskas nelaukė. „Aš nuo atsakomybės nebėgu. Juk tik po dviejų savaičių viskas išaiškėjo. Mes patys kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą, kad tyrimas būtų sąžiningas ir paaiškintų, kaip apskaičiuojama žala. Tą pačią minutę, kai tik bus pateikti įrodymai, mes kalbėsime su departamentu, kad žala būtų atlyginta“, - žadėjo J.Slapšinskas ir pridėjo, kad jau yra susitaikęs, jog daugiau nebemedžios. Už medžioklės taisyklių pažeidimą jam gresia bauda iki 1800 eurų, teisės medžioti atėmimas iki 5 metų ir ginklo konfiskavimas.