1 nuotr.Dviem automobilius pardavinėjusios įmonės vadovams ir keturiems darbuotojams pareikšti įtarimai dėl valstybei galimai nesumokėtų beveik 380 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), apgaulingai tvarkytos įmonės apskaitos ir suklastotų dokumentų. Ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra, atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.
Tyrimo duomenimis, Vilniuje veikiančios įmonės darbuotojai, siekdami, kad bendrovei nereikėtų mokėti privalomų mokesčių, galimai klastojo automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, jose įrašydami mažesnes transporto priemonių pardavimo sumas, nei iš tiesų buvo sumokėta. Galimai neteisingi duomenys apie įmonės pajamas teikiami ir PVM deklaracijose, dėl to galėjo būti dirbtinai sumažintas mokėtinas PVM.
Pareigūnai skaičiuoja, kad per pusantrų metų pardavėjai galėjo nedeklaruoti per 6 mln. eurų, gautų pardavus automobilius, bei nuslėpti beveik 380 tūkst. eurų mokėtino PVM.
Vilniuje ir Marijampolėje FNTT pareigūnai atliko 14 kratų įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, automobiliuose, biuruose bei paėmė tyrimui reikšmingus dokumentus, laikmenas. Proceso priemonių metu rasti ir beveik 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Sulaikyti 6 įtariamieji, tarp jų 2 organizatoriai. Pagrindiniame bendrovės biure rasti ir paimti 2 galimai nelegaliai laikomi šaunamieji ginklai.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimais laikinai apribota įtariamųjų nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia per 1 mln. eurų.
Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Dokumentų klastojimas, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
