1 nuotr.Pandemijos metu vadinamųjų romantinių apgavikų veikla augo lyg ant mielių. Pagal žalos mastą jie į antrą planą sugebėjo stumtelėti telefoninius sukčius. Pasak ekspertų, anksčiau lietuvaitėms šie aferistai paprastai prisistatydavo JAV kariais, o dabar dažniau - gydytojais.
„Vežė" papuošalų dėžutę
Socialiniuose tinkluose ar per pažinčių programėlę susipažinote ir netgi įsimylėjote? O tuomet niekada gyvai nematytas užjūrio meilės subjektas staiga paprašo pervesti pinigų, nes ištiko jį bėda. Matyt, tvirtinsite, kad niekuomet to nedarysite. O realūs faktai rodo ką kita - kaip žinoma, meilė daro aklais.
Štai „Swedbank" saugumo specialistai pasakoja apie išnarpliotą istoriją. Su sukčiumi, apsimetusiu gydytoju iš JAV, internete susipažinusi lietuvė sulaukė žinios, kad jos aplankyti keliavęs „mylimasis" su prabangių papuošalų dėžute sulaikytas Vokietijoje. Vyras moterį tikino, kad šios šalies pareigūnams neva įtarus, jog papuošalai įgyti sukčiavimo būdu, įtariamąja tapo ir papuošalų „gavėja", nes ant dėžutės nurodyti lietuvės duomenys. Atsiuntęs suklastotus sulaikymo dokumentus, sukčius įtikino moterį, kad turi gerą advokatą, kuris jai padės. Tačiau reikia, kad ji sumokėtų pinigų advokatui ir padėtų padengti baudas - tereikėjo „tik" 3 tūkst. eurų.
„Deja, moteris buvo nusiteikusi įvykdyti sukčiaus prašymą. Vieną mokėjimą ji jau buvo atlikusi, tačiau antrasis buvo sustabdytas. Banko darbuotojai susisiekė su kliente, išsiaiškino mokėjimo priežastis ir nustatė sukčiavimo atvejį. Į pagalbą pasitelkę policijos pareigūnus jie atkalbėjo moterį nuo kitų mokėjimų", - pasakoja „Swedbank" informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
„Karininkus" keičia „gydytojai"
Ž.Augonės pastebėjimu, banko atliekamų tyrimų dėl sukčiavimo duomenys rodo, kad vadinamieji romantiniai sukčiai sėkmingai išnaudoja pandemijos situaciją: „Poreikis riboti kontaktus paskatino dažnesnes romantikos paieškas internete - praėjusiais metais fiksavome beveik 3 kartus daugiau romantinio sukčiavimo atvejų nei 2020 m. Pastebime ir kitą pokytį - sukčiai, iki šiol paprastai apsimesdavę JAV kariais, dabar dažniau prisistato gydytojais".
Šalies bankininkų patirtis rodo, kad vienas iš užsienio sukčių Lietuvoje naudotų scenarijų - apsimesti JAV karininku, baigiančiu tarnauti specialiojoje misijoje Azijoje ar Afrikoje ir neva tuoj turinčiu grįžti iš tarnybos. Vaizdo pokalbiai su juo dažniausiai esą neįmanomi dėl „saugumo reikalavimų", o susirašinėjimai gana greitai virsta romantinio pobūdžio bendravimu. Netrukus naujajam draugui esą prireikia pagalbos tvarkant muito mokesčius už daiktų, svarbių dokumentų ar dovanų siuntimą. Specialistai stebisi, kad apgavikų aukos kartais tokio bendravimo metu ne tik išleidžia visas santaupas, bet ir skolinasi pinigus, užstato turimą turtą.
Nesileidžia į kalbas su banku
Kaip nurodo Lietuvos bankų asociacija (LBA), pernai šalies finansų ir kredito įstaigų klientai dėl romantinio sukčiavimo neteko 0,6 mln. eurų, nuostoliai šalyje išaugo 44 proc. Tai - vienas sparčiausiai populiarėjančių sukčiavimo būdų. Pagal žalos mastą romantiniai apgavikai jau aplenkė telefoninius sukčius. Jų veiklą palengvina socialiniuose tinkluose atvirai pateikiama informacija apie potencialių aukų buvimo vietą ar įprastus judėjimo maršrutus, pomėgius, jausmus, lūkesčius. Tai puiki medžiaga sukčiaus pasirinkto taikinio dosjė sudaryti.
Ekspertų pastebėjimu, situaciją sunkina ir tai, kad nusikaltėliai neretai veikia iš užsienio. Dėl to sumažėja galimybių susigrąžinti lėšas, o aukos neiškart supranta patekusios į pinkles arba gėdijasi savo patirtimi pasidalinti su artimaisiais ir specialistais.
„Dažnai romantinių sukčių aukos nesileidžia į kalbas su banku, užfiksavusiu įtartiną pinigų judėjimą. Pastebėję besikartojančias nebūdingas finansines operacijas, prevencijos specialistai atkreipia į jas dėmesį, bet klientai nebūtinai pasirengę išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti mokėjimus", - pabrėžia LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
