Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis būtų tikslinamos tam tikros bausmių skyrimo taisyklės ir įvedamos alternatyvios bausmės už kai kurias nusikalstamas veikas, siekiant subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką ir sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių.
"Teisės teoretikai ir praktikai pripažįsta, kad bausmių skyrimo politika Lietuvoje nėra subalansuota. Ne visi asmenys, kurie yra nuteisiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, yra pavojingi visuomenei, tačiau jų išlaikymas įkalinimo įstaigose valstybei ir mokesčių mokėtojams brangiai kainuoja", - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
2012 m. pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo apie 10 tūkst. asmenų. Tarptautinių organizacijų duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių 100 000 gyventojų Lietuva Europoje prilygo Baltarusijai ir nusileido tik Rusijai bei Azerbaidžanui. Šios Vyriausybės sistemingo darbo dėka kalinių skaičius buvo sumažintas vienu tūkstančiu, tačiau Lietuva iki šiol išlieka šalimi, turinčia vieną didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje.
Dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo asmenys, esantys laisvės atėmimo vietų įstaigose, kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų konstatavimo ir atitinkamai dėl neturtinės žalos priteisimo.
Pavyzdžiui, 2010 m. su prašymu įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas, į Teisingumo ministeriją kreipėsi 1 asmuo, kuriam buvo išmokėta 1000 Lt neturtinės žalos. 2011 m. dėl neturtinės žalos išmokėjimo kreipėsi 10 asmenų (išmokėta 9800 Lt), 2012 m. - 25 asmenys (išmokėta 83 028,15 Lt), o 2013 m. - 142 asmenys (išmokėta 187 031,03 Lt).
Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad 50 proc. visų nuteistų asmenų galiausiai yra įkalinami laisvės atėmimo vietų įstaigose. Toks didelis nuteistųjų skaičius liudija santykinai griežtą ir vis dar į laisvės atėmimo bausmę orientuotą baudimo politiką.
Baudžiamojo kodekso pataisose siūloma įvesti alternatyvias bausmes - baudą, laisvės apribojimą ar areštą - už nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę.
Baudos, siekiančios iki 195 000 Lt, galėtų būti skiriamos, pavyzdžiui, už tokius nusikaltimus kaip didelės vertės svetimo turto vagystė ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių vagystė (šiuo metu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų), už sukčiavimą, kuomet įgytas didelės vertės svetimas turtas (gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų), turto pasisavinimas, kuomet pasisavinamas didelės vertės svetimas turtas (laisvės atėmimas iki 10 metų), turto iššvaistymas, kuomet iššvaistytas didelės vertės svetimas turtas (laisvės atėmimas iki 7 metų) ir kt.
Teismai kiekvienu konkrečiu atveju galėtų spręsti, kokią bausmės rūšį skirti kaltinamajam. Baudžiamojo kodekso pataisos dar bus svarstomos Seime.
