1 nuotr.Su mokesčių grobstytojais kovojantiems pareigūnams dažniausiai įkliūva smulkios žuvys, o stambūs veikėjai ir organizuotos grupės siaučia, nes joms įveikti pritrūksta resursų, kompetencijos ir kt. Nusikaltėliams ši sritis tiek pelninga, kad net ir pabuvoję už grotų jie vėl imasi senų darbelių.
Netenkina tyrėjų kompetencija
Lietuvoje kasmet šešėlis pridengia apie vieną milijardą eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) - toks skaičiuojamas jo atitikties atotrūkis. Mokesčius grobsto ne kaukėti banditai, o „baltų apykaklių", „patrumpintų kelnių" su aukštuoju išsilavinimu žmonės, kuriantys sudėtingas sukčiavimo schemas. Taip trečiadienį aiškino Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas posėdyje, kuriame atsakingos teisėsaugos ir kitos institucijos išklojo, kaip sekasi kovoti su PVM grobstymu, kitais ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais.
Pagrindinis dėmesys buvo skirtas Generalinės prokuratūros ataskaitai. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė mato daug ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo problemų. Viena iš jų - tyrimų trukmė. Pasak vadovės, tokie ikiteisminiai tyrimai yra sudėtingi, didelės apimties. Jie tęsiasi po keletą metų, nes trūksta tyrėjų, problemų sukelia ir jų kaita. Pavyzdžiui, pradeda tirti vienas pareigūnas, o vėliau jis pakeičia ar palieka tarnybą. Naujam tyrėjui reikia pakankamai daug laiko įsigilinti į medžiagą. Taip pat vyksta ir tyrimą kontroliuojančių prokurorų kaita.
„Netenkina tyrėjų kompetencija ir kvalifikacija. Nesakau, kad visų pareigūnų. Į tyrėjus reikia investuoti, kelti atlyginimus. Finansinių ekonominių nusikaltimų ištyrimas labai sudėtingas. Reikia specifinių žinių, labai daug pastangų", - aiškino N.Grunskienė.
Nori daugiau pranešimų
Prokuratūros vadovės pastebėjimu, ikiteisminių tyrimų nagrinėjimą taip pat prailgina tarptautinio bendradarbiavimo aplinkybės: „Ne visos šalys vykdo prokuratūros prašymus pagal numatytus terminus. Dabar nebendradarbiaujame su Rusija ir Baltarusija. Apsunkintas ryšys ir su Ukraina, kurioje vyksta karas. Dabar jos pareigūnams siųsti mūsų prašymus, kai jie ir taip ten turi darbo, būtų ir nepagarba šiems žmonėms".
Mūsų pareigūnams didelę paramą suteikia Eurojustas, tačiau, anot generalinės prokurorės, to nepakanka. Sunkumų pareigūnams sukelia ir dokumentų vertimas. Už tokį darbą sumokama labai daug. Pasitaiko, kad baigiasi tam skirti pinigai ir tenka laukti kito pusmečio, kad galima būtų sumokėti vertėjams. Anot N.Grunskienės, problemą padėtų spręsti automatinio vertimo programų naudojimo įteisinimas.
Generalinė prokurorė pasigenda ir lėšų Pranešėjų apsaugos įstatymo sklaidai - reikėtų iki 100 tūkst. eurų filmukams ar lankstinukams. Nuo įstatymo priėmimo gauti 274 pranešimai apie pažeidimus, iš kurių 149 atvejais asmenys pripažinti pranešėjais. Pagal gautą informaciją pradėti 37 ikiteisminiai tyrimai, o nustatyta žala valstybei 37,9 mln. eurų, įmonėms - 76 tūkst. eurų.
Bausmės neišgąsdina
Generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas pabrėžė, kad turime kalbėti apie kriminalinės žvalgybos stiprinimą identifikuojant grupuotes, asmenis, kurie šioje srityje veikia organizuotai: „Tai ne pavieniai verslininkai, kurie įkliuvo per kažkokius patikrinimus ar jų pateiktų dokumentų klaidas. Jei nukreipsime dėmesį į stambiausius atvejus, turėsime žymiai didesnį efektą. Kriminalinė žvalgyba turėtų tapti pagrindu tokiems tyrimams".
Pasak jo, pastaraisiais dvejais metais dėl mokesčių nesumokėjimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo nėra pradėta pakankamai daug tyrimų, o skaičiai kovoje dėl PVM ar kitų mokesčių grobstymo stambiu mastu irgi pakankamai kukli.
„Per dvejus metus dėl PVM grobstymo pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai. Tyrimo metu nustatyta užgrobta suma apie 5,5 mln. eurų. O dėl stambaus kitų mokesčių išvengimo pradėti 56 tyrimai, figūruoja daugiau nei 5,8 mln. eurų suma. Tačiau tik pavieniais atvejais nustatyti asmenys, kurie veikė ypač stambiu mastu ir išvengė virš milijono eurų PVM. Tai rodo, kad turime, kur stengtis", - sakė pavaduotojas.
Pasak S.Versecko, už tokius nusikaltimus bausmę atlikę veikėjai vėl grįžta prie senų darbelių: „Vadinasi, taikoma bausmė, turto išieškojimas nėra skaudus. Jie mato pelningą sritį, nejausdami sau skaudžių pasekmių. Kalbame ne tik apie pavienius asmenius, bet ir apie organizuotas grupes, kurios, nepaisydamos baudžiamojo persekiojamo, ir toliau grobsto PVM".
