Pralaimėta futbolininko kova

Šalies futbolo bei visą sporto bendruomenę sukrėtė kraupi žinia. Kauno rajone rastas negyvas žinomas futbolininkas, buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas Artūras Rimkevičius. Kauno apskrities VPK pareigūnų teigimu, 36 metų vyro kūnas vakar naktį, apie 0.45 val., aptiktas Ramučių kaime, namo pavėsinėje. Įvykio vietoje rastas nelegaliai laikomas pistoletas.

Per savo karjerą A.Rimkevičius rungtyniavo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Graikijoje, Suomijoje ir Brunėjuje. Tapo Lietuvos čempionu. Pakviestas į nacionalinę šalies futbolo rinktinę sužaidė septynerias rungtynes, pelnė tris įvarčius. Garsiausiai jo pavardė nuskambėjo 2012 metais. Atstovaudamas Šiaulių FK „Šiauliai“ įmušė 35 įvarčius (visų laikų šalies futbolo čempionato rekordas) ir tapo rezultatyviausiu A lygos žaidėju, taip pat išrinktas geriausiu Lietuvoje rungtyniaujančiu futbolininku. Gindamas įvairių šalies klubų garbę iš viso šalies čempionate įmušė 109 įvarčius (septintas rezultatyviausių futbolininkų sąraše). Prieš trejus metus 16 metų trukusią profesionalo karjerą baigęs ir traumą išsigydęs A.Rimkevičius žaidė su mėgėjais, paplūdimio ir salės futbolo komandose.

Kauno apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tikslios mirties priežasties nustatymo. Pirminiais duomenimis, tragedija įvyko futbolininkui viešint pas draugą.

Pastaraisiais metais savižudybių Lietuvoje mažėja, tačiau jų skaičius vis dar išlieka vidutiniškai dvigubai didesnis nei bendras Europos Sąjungos vidurkis. Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje lemtingą žingsnį žengė 682, 2017 metais - 749.

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio teigimu, sprendžiant šią problemą daroma daug, tačiau tikrai ne viskas.

„Esminis dalykas tas, jog vis dar neturime valstybinės savižudybių prevencijos strategijos. Jas, gerai įvairių specialistų apgalvotas, kitos šalys jau seniai pasitvirtino. Mes turime visokių akcijų, iniciatyvų, gerų ir prasmingų veiklų, tačiau nėra kryptingumo. Kažką daro viena savivaldybė, kažką - kita. Tokia strategija leistų susitarti ir visiems daryti tai, kas svarbiausia. Buvo ne vienas bandymas tokią strategiją parengti, bet jos iki šiol nėra“, - „Vakaro žinioms“ sakė P.Skruibis.

Prieš II pasaulinį karą Lietuvoje savižudybių skaičius buvo vienas mažiausių Europoje. Sovietų okupacijos metais jų pradėjo nuosekliai daugėti.

„Taip buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje bei Latvijoje. Antras esminis dalykas - labai didžiulės ekonominės, socialinės ir visos kitos permainos atkūrus Nepriklausomybę. Jos atnešė ne tik daug gero, bet ir šokiravo daugelį žmonių. Būtent tada savižudybių skaičius pasiekė tokias aukštumas - 45 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Tai buvo didžiausias rodiklis visame pasaulyje. Ekonominės, socialinės ir psichikos sveikatos problemos per tuos metus buvo sprendžiamos. Pernai minėtas rodiklis šalyje siekė 24,4 atvejo. Einame į gerąją pusę, bet sustoti jokiu būdu negalime“, - tikino P.Skruibis.