Pirmininkas daro, ką nori

Bendrijos narių iniciatyvinės grupės atstovas Kazys Serbenta „pasidžiaugė", kad dabartinis sodų bendrijos „Montuotojas" pirmininkas Juozas Stasiulionis daro, ką nori, bet su sodininkais nebendrauja. K.Serbentos nuomone, pirmininkas galėjo žinoti apie planuojamą vandentiekio bokšto, stovėjusio Galuklonių gatvėje 29 numeriu pažymėtame sklype, griovimą, tačiau žmonių jis apie tai neinformavo.

Taip pat sodininkus labai domino galimi J.Stasiuliono ir UAB „Balsių valda" direktoriaus Tomo Šalkausko (bokštas stovėjo šios UAB sklype - aut. past.) ryšiai. Beje, pasak sodininkų, minėtas asmuo žadėjo, jog jeigu jau griaus sodininkams nuosavybės teise priklausantį bokštą ir šalia jo esančią siurblinę, tai pasirūpins, kad sodininkai neliktų be vandens. Bent jau iki šiol to padaryta nebuvo.

Galiausiai sodininkai siekė sužinoti, kodėl bendrijos pirmininkas, nors jam ir buvo įteikti visi reikiami dokumentai (tai patvirtina lydraštis - aut. past.), taip ir nepasirūpino bokšto įregistravimu Registrų centre.

„Klausimų daug, o atsakymų taip ir nėra. Pirmininkas net nesiteikė atskleisti, ką jam pasakė į galimai neteisėtą bokšto griovimą iškviesta policija. Bet mes jo dar kartą viso to paklausime ir dabar jau be atsakymų nepaleisime", - patikino K.Serbenta.

Keistokas teisėsaugos elgesys

Sostinės policija patvirtino, kad registravo sodų bendrijos nario pranešimą apie griaunamą bokštą. Jis buvo gautas kovo 12 dieną 12 val. 23 min. Informavusio asmens teigimu, apie vykdomus darbus nei jų bendrijai, nei pirmininkui nebuvo pranešta. Bendrijos narys išsakė įtarimą, kad griovimo darbai galimai vykdomi be leidimo. Pasak policijos, susisiekus su žemės sklypo, kuriame buvo griaunamas vandens bokštas, savininku („Balsių valda"), įmonės direktorius patikino, jog visus leidimus vykdomiems darbams turi, tačiau tuo metu jų atvežti negalėjo. Taigi pareigūnai nurodė darbus sustabdyti, kol žemės savininkas nepateiks leidimo (pastarasis pateiktas taip ir nebuvo - aut. past.). Teisėsauga informavo, kad dėl minėto įvykio Vilniaus m. 1-ajame PK buvo tikslinama surinkta medžiaga ir įvykio aplinkybės.

„Buvo nustatyta, jog žemės savininkas pasikonsultavo su specialistais. Jie įvertino avarinės būklės, dar kolūkio laikus menantį ir be priežiūros paliktą bei gyvybei pavojingą statinį. Tuomet buvo priimtas sprendimas iš bendrovei priklausančio sklypo pašalinti surūdijusį, avarinės būklės metalinį bokšto karkasą. Dėl minėto įvykio priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą", - rašoma gautame atsakyme.

Nekalbi kita pusė

T.Šalkauskas, UAB „Balsių valda" vadovas, iš pradžių nepanoręs kalbėti ir teigęs, kad nieko apie jokį bokštą nežino, vėliau visgi apsigalvojo ir pateikė savo versiją.

Pasak jo, sodininkai bokšto neprižiūrėjo, todėl jis buvo avarinės būklės ir kėlė pavojų aplinkiniams bei prie bokšto žaidžiantiems vaikams. Esą jis sodininkams vandens tiekimą užtikrinusį bokštą nugriovė siekdamas užkirsti kelią galimai nelaimei ir reaguodamas į žmonių prašymus. Pasiteiravus apie leidimus, T.Šalkauskas atsakė, kad „valė savo nuosavą teritoriją ir tam leidimo nereikia". Priminus gyventojams duotą pažadą, jog nugriovus bokštą vandens tiekimas vis tiek bus užtikrintas, „Balsių valdos" vadovas šį klausimą peradresavo bendrijos pirmininkui.

Situaciją komentavusi Vilniaus savivaldybė, į kurią savo laiku kreipėsi ir sodų bendrijos „Montuotojas" sodininkai, nurodė, kad informacijos, jog bus griaunamas ar jau nugriautas vandens bokštas, jie neturi. Pasak jų, leidimo griauti bokštą taip pat nebuvo išduota. Nors buvo nurodytos aplinkybės, kokiomis toks leidimas nėra būtinas, remiantis turima informacija, konkrečiu atveju nugriautam statiniui jos negalėjo būti taikomos. Taip pat buvo priminta, kad bokštas stovėjo privačioje teritorijoje, ir pasiūlyta pabendrauti su bendrijos primininku.

Deja, pats bendrijos pirmininkas J.Stasiulionis noru bendrauti nedegė. Paklaustas dėl bokšto, jis nurodė, kad šiais klausimais reikėtų kreiptis į tuos, kas griovė. Paprašius patikslinti situaciją su sodininkų informavimu ir vandens tiekimo jiems atnaujinimu, pirmininkas patikino, kad „visi viską žino". Pareiškęs, kad „visi klausimai bus aptariami šeštadienį per susirinkimą", J.Stasiulionis padėkojo už skambutį ir padėjo ragelį.

Ranka ranką plauną?

Sodininkus institucijų ir T.Šalkausko atsakymai šokiravo. Ypatingai keisti jiems pasirodė teiginiai apie tai, jog bokštas buvo apleistas, o prie jo esančiame šabakštyne žaidė vaikai. Juolab kad žmonių, kurie esą dėl to skundėsi, niekas taip ir neįvardino.

K.Serbenta pateikė redakcijai paties bokšto ir vietos, kur jis stovėjo, nuotraukas bei patikino, kad bendrija ne tik juo nuolat naudojosi, bet ir padengdavo visas eksploatacines išlaidas. Be to, pasak jo, po nugriovimo stebuklingai „dingo" ir visas tiek bokšto, tiek siurblinės metalas...

Remiantis sodininkų pateiktomis nuotraukomis, matosi, kad bokštas buvo puikios būklės, o vieta, kur jis stovėjo, - visiškai netinkama vaikų žaidimams.

Nors bokštas buvo nugriautas, gręžinys buvo saugiai uždengtas. Tikėtina, tai susiję su tuo, kad statybų tempai sostinėje nemažėja, o žemės, kurioje jis stovėjo, paskirtis buvo pakeista. Sodininkų teigimu, dar 2008 m. tuometinis pirmininkas ir T.Šalkauskas sutarė, kad bendrija neprieštaraus sklypo paskirties pakeitimui iš žemės ūkio į gyvenamųjų namų statybos. Tai buvo padaryta su sąlyga, kad sodininkai neliks be vandens, bet šiemet ši susitarimo dalis „pasimiršo". Ir kaltų, kaip jau Lietuvoje tampa įprasta, nėra...