(1)Pernai į Lietuvą neteisėtai patekti bandžiusių užsieniečių skaičius, lyginant su 2018 metais, sumažėjo beveik du kartus. Tam didžiausią įtaką turėjo sporto varžybos. Tiksliau sakant, jų nebuvimas. Nes būtent užpernai Rusijoje vykęs pasaulio futbolo čempionatas tapo pagrindiniu neteisėtos migracijos faktoriumi.
5 nuotr.
Pasaulio futbolo čempionatas yra laikomas antru pagal dydį, po olimpinių žaidinių, sporto renginiu visoje planetoje. Tačiau didžiulė jo įtaka jaučiama ne tik sporte. Paradoksalu, tačiau tai tiesiogiai palietė ir Lietuvą, kuri vis labiau traukiasi į tolimiausią futbolo pakraštį.
2018 metų vasarą Rusijoje vykusį pasaulio futbolo čempionatą dar labai ilgai prisimins ne tik šios sporto šakos gerbėjai, bet ir Lietuvos pasieniečiai. Pastarieji, gal net ir ilgiau. Apie tai užvakar kalbėta Pasieniečių mokykloje, kurioje aptarti praėjusių metų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veiklos rezultatai.
Pasak VSAT vado Rustamo Liubajevo, pas kaimynus užpernai vykęs pasaulio čempionatas buvo tapęs pagrindiniu neteisėtos migracijos postūmio veiksniu. Ne tik jo metu, bet ir vėliau Rusijoje galiojęs bevizis režimas futbolo sirgaliams sudarė galimybę pasinaudoti tokia lengvata ir atvykti į Rusiją, iš kurios vėliau būdavo bandoma neteisėtai patekti į Europos Sąjungos valstybes.
Šią situaciją puikiausiai iliustruoja skaičiai. Jei 2018 metais sulaikytas 331 neteisėtai į Lietuvą patekti bandęs užsienietis, tai pernai nelegalių migrantų įkliuvo beveik dvigubai mažiau - 167.
VSAT vado teigimu, tokį ženklų pokytį lėmė ir atslūgusi neteisėta Vietnamo piliečių migracija tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje. Taip pat ir sumažėjęs asmenų, sulaikytų neteisėtai atskridus reisu Atėnai-Vilnius, skaičius. Šiuo maršrutu prieš porą metų itin aktyviai bandydavo naudotis suklastotus dokumentus turintys įvairių trečiųjų šalių piliečiai.
R.Liubajevas akcentavo, kad prioritetine VSAT veiklos sritimi ir toliau lieka visapusiškas sienos kontrolės stiprinimas - naujų stebėjimo sistemų diegimas, transporto priemonių parko atnaujinimas, personalo motyvacijos ir kvalifikacijų kėlimas, integruoto sienų valdymo modelio įgyvendinimas.
Šiuo metu modernių sistemų pagalba stebimi beveik 56 procentai visos Europos Sąjungos išorės sienos, už kurią atsako Lietuvos pasieniečiai. 2018-ųjų pradžioje šis skaičius siekė 53 proc., 2017 m. - 49 proc.
Priminta, jog daug darbo pasieniečiai turi ir dėl tabako gaminių kainų skirtumų tarp Europos Sąjungos ir jai nepriklausančių kaimyninių šalių. Tai pagrindinė priežastis, kodėl į Lietuvą ar per ją į Vakarų valstybes bandoma neteisėtai gabenti rūkalus, pagrindinę kontrabandos prekę. Praėjusiais metais tabako gaminių pasieniečiai sulaikė 13 procentų daugiau (2 mln. pakelių rūkalų), nei užpernai (1,8 mln. pakelių). Dažniausiai juos mėginama gabenti per sieną su Baltarusija. Iš pastarosios valstybės į Lietuvą pateko beveik 61 procentai visų tarnybos sulaikytų cigarečių.
Iš viso 2019 metais VSAT pareigūnai nustatė 494 kontrabandos gabenimo atvejus, 2018 metais - 305.
