respublika.lt

Pakvipo antrankiais papildyta Europarlamentaro, Lietuvos finansų analitiko S.Jakeliūno komentarunuotraukos (109)

2020 birželio mėn. 02 d. 19:12:34
Justina GAFUROVA, Lukas Blekaitis, Kornelija Mykolaitytė, Elta

Atliekant tyrimą antradienį sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, pranešė Generalinė prokuratūra.

×
nuotr. 12 nuotr.
V.Sutkus ir M.Zalatorius. Eltos nuotr.

 

Kaip teigiama pranešime, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė teigė, kad ši situacija buvo netikėta.

„Šįryt asociacijos prezidento namuose buvo apsilankę pareigūnai. Visa ši situacija mums visiškai netikėta, kaip perkūnas iš giedro dangaus. Informacijos apie pretekstą jokios neturime ir nieko išsamiau pakomentuoti negalime. Tačiau norėčiau patikinti, kad skaidrumas – vienas esminių mūsų asociacijos veiklos standartų. Mes pasiruošę bendradarbiauti su institucijomis ir pateikti visą tyrimui reikalingą informaciją ir duomenis“, – Eltai sakė V. Kiguolienė.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Tomas Zmitrevičius Eltai sakė, kad žinia apie V. Sutkaus sulaikymą buvo netikėta, tačiau plačiau situacijos nekomentavo.

„Žinoma, žinia netikėta, bet mes kol kas jokios informacijos neteikiame ir nekomentuojame, nes 11.30 val. prokuratūroje nusimato konferencija ir tos detalės paaiškės”, – Eltai sakė T. Zmitrevičius.

Interviu su Europarlamentaru, Lietuvos finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu:

- Kaip vertinate M.Zalatoriui ir V.Sutkui keliamus įtarimus?

- Sprendžiant iš to, kas buvo pranešta, galimus įtarimus vertinu labai rimtai. Bankų ir finansinių institucijų veikla ir veikimo būdai darant įtaką ekonominiams procesams, žiniasklaidai, o šiuo atveju ir politiniams procesams turi būti valdomi ir kontroliuojami. Krizės tyrimo kontekste tai yra aktualu.

Galiu priminti, kad prieš dvejus metus verslo institucijos užsakė tyrimą dėl pensijų pertvarkos. Ten taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo V.Sutkaus atstovaujamos ir M.Zalatoriaus atstovaujamos organizacijos. Vėliau beveik nukopijavę tyrimo tekstą, apie 30 Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Vyko procesai, kurie yra visiškai nepriimtini. Keli tie patys Seimo nariai iki šiol aktyviai reiškiasi ir diskutuoja apie 2008 m. krizės tyrimą. Viena iš jų - Ingrida Šimonytė. Ji turėjo atstovauti visai Seimo narių grupei Konstituciniame Teisme.

- R.Karbauskis pasakė, kad Seimo komitete Mykolas Majauskas buvo atėjęs su siūlymu per pusę sumažinti bankų mokestį. Jums pirmininkaujant komitetui jausdavote, kad panašiems sprendimams būtų daroma įtaka?

- M.Majauskas buvo ir yra aktyvus krizės tyrimo priešininkas ir bandė įvairiais būdais trukdyti jam arba jį diskredituoti. Tai, kad išvados svarstomos dabar, dalinai yra M.Majausko „nuopelnas“. Kiek pamenu, M.Majauskas ir Andrius Kubilius buvo labai aktyvūs „Revolut“ proteguotojai. Paaiškėjo, kad A.Kubiliaus sūnus Vytautas Kubilius vadovauja analogiškai įmonei, kuri taip pat teikia mokėjimo paslaugas. Tad kilo klausimų ir dėl interesų konflikto. Tuomet tai neišsirutuliojo į didesnius politinius ar teisinius procesus, bet man tai buvo didžiulis akibrokštas. Kadangi A.Kubilius dabar dirba Europos Parlamente, galbūt ten bus proga šia tema padiskutuoti.

Aš vadovauju EP finansinių technologijų darbo grupei. Interesų konfliktai, protegavimas, priežiūros aplinka ir piktnaudžiavimas tam tikromis priežiūros lengvatomis, dėl ko būtų galima įtarti, kad Lietuvos bankas tiesiogiai ar netiesiogiai sukūrė tokią aplinką Lietuvoje, - šie klausimai bus darbo grupės objektas EP.

- Ar dabartiniai įtarimai poveikiu gali būti susiję ir su „Revolut Bank“ atėjimu į Lietuvą, kuriam banko licenciją Europos centrinis bankas išdavė Lietuvos banko prašymu, o gegužę šis startuolis pradėjo veiklą Lietuvoje?

- Pagrindo taip teigti neturiu. Sprendžiu iš to, kas buvo paskelbta. Diskusijos dėl „Revolut“ vyko 2018 m. pabaigoje - 2019 m. pradžioje. Šia tema esame kalbėję ir su M.Zaltoriumi. Klausimų dėl to kelčiau Lietuvos bankui, jo pirmininkui Vitui Vasiliauskui ir valdybos nariui Mariui Jurgilui. Yra pagrindo įtarti, kad jie aktyviai kvietė „Revolut“ atvykti į Lietuvą. Šie procesai kelia klausimų, tačiau nesiečiau jų su dabartiniais įvykiais.

- Tarnybos informavo, kad antradienį buvo atlikta apie 70 kratų ir poėmių. Ar galim įtarti, kad tarnybų dėmesio sulaukė ir konkretūs komerciniai bankai, jų vadovai ar darbuotojai?

- Nenoriu spėlioti. Tikiuosi, kad konkretūs bankai nėra įsitraukę. Jeigu tai paaiškėtų, skandalas įgautų tarptautinį pobūdį.

Prisiminkime, kad „Swedbank“ ir SEB bankas vienokiu ar kitokiu mastu dalyvavo pinigų plovimo operacijose. Tarptautiniai tyrimai dar vyksta. Ne tik Europos Sąjungoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nesinori manyti, kad didieji skandinaviški bankai būtų tiesiogiai darę įtaką ar dalyvavę korupciniuose veiksmuose, siekdami sau išlygų ar darydami įtaką įstatymų priėmimams. Tikiuosi, konkrečių bankų atstovų tarp įtariamųjų nėra.

- Įdomus sutapimas, kad operacija vykdyta tą pačią dieną, kai Seime buvo numatytas Krizės tyrimo išvadų svarstymas.

- Tikrai keistas sutapimas. Kitas sutapimas, prieš savaitę buvo metai, kaip bankų atstovas Gitanas Nausėda buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. O man teko būti išrinktam į Europos Parlamentą. Tų sutapimų yra, bet jie tik sutapimai.

Generalinis prokuroras apie V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymą: žala galėjo būti padaryta valstybės biudžetui

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, komentuodamas Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos vadovo Manto Zalatoriaus sulaikymą, sako, kad žala galėjo būti padaryta valstybės biudžetui ir visiems mokesčių mokėtojams.

E. Pašilis antradienį pranešė, kad taip pat sulaikyti dar 4 asmenys.

„Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad LVK prezidentas, pasinaudodamas savo padėtimi, pažintimis ir santykiais, atstovaudamas jos narių, taip pat kitų subjektų interesams, galimai už neteisėtą piniginį atlygį darė poveikį priimant svarbius teisės aktus ir sprendimus“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė E. Pašilis.

„Akivaizdu, kad (...) konkretūs teisės aktai negali tarnauti atskiroms grupėms. Kyla pagrįstų klausimų, kad žalą galėjo padaryti visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinės prievolės visiems Lietuvos piliečiams“, – kalbėjo E. Pašilis.

Jis akcentavo, kad „ikiteisminis tyrimas nėra nukreiptas prieš bankus ar sąžiningai veikiantį verslą.“

STT direktorius Žydrūnas Bartkus teigė, kad įtarimai kyla dėl neteisėtos lobizmo veiklos.

„Iš pirmo žvilgsnio tai nėra nieko neįprasto, korupcinės veikos – kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu, bet iš kitos pusės tai susiję su lobistine veikla. (...) Neteisėtas lobizmas vyko, kas tyrimo metu ir buvo nustatyta. Iš įtakos darymo priimant vienus ar kitus sprendimus ne tik teisėkūros procese buvo pelnomasi“, – antradienį sakė Ž. Bartkus.

„Šiandienos operacijoje dalyvavo apie 100 STT pareigūnų, nuo ankstyvo ryto atlikta apie 70 kratų, apklausta nemažai asmenų, įtarimai pareikšti iš viso šešiems asmenims“, – kalbėjo jis.

Kaip patikino STT direktorius, kiti keturi įtariamieji taip pat susiję su verslo pasauliu.

„Šiandien neturime tyrime duomenų apie tai, kad būtų neteisėtai priimti teisės aktai. Pagal Lobizmo įstatymą asocijuotos verslo struktūros gali lobizmo veikla užsiimti nesiregistravusios kaip lobistai ir nevykdydamos veiklos deklaravimo, kaip privalo registruoti Lietuvos lobistai. Tai viena iš spragų. Šio tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura. Šiuo atveju galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu.

Šiandien tiriame, kad už piniginį atlygį galėjo, pasinaudodamas įtaka, LVK prezidentas daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant kitus sprendimus kitose institucijose“, – kalbėjo Ž. Bartkus.

Vis dėlto jis patikino, kad kol kas nėra duomenų, jog Seimo nariai būtų įtraukti į schemą.

„Ponas Zalatorius, būdamas bankų asociacijos prezidentas ir galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą ir darė, gindamas bankų interesus, tačiau kreipdamasis į LVK prezidentą buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą. Tai atsilyginimas už tai, kad LVK prezidentas atstovautų interesams. Jau tie veiksmai šiandien traktuojami kaip nusikalstami veiksmai“, – sakė STT direktorius.

„Tai vienas iš tiriamų keleto epizodų. Kalbama apie praėjusių metų pabaigoje biudžeto įstatymo pakete buvusį su bankų apmokestinimu susijusį įstatymo projektą“, – pridūrė jis.

Anot STT direktoriaus, aiškinamasi 400 tūkst. eurų pinigų kilmė.

„Per anksti būtų konstatuoti, kad visa ši suma gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė yra tiriama“, – sakė jis.

„Kad būtų daryta neteisėta įtaka politikams, duomenų neturime“, – pridūrė Ž. Bartkus.

Kiek anksčiau antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad asociacijų vadovai buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.

Prezidentūra sureagavo į sulaikytus asociacijų vadovus: Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis, Prezidentūrai įvertinus situaciją dėl antradienio rytą sulaikytų Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus bei Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, sako, kad Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja.

„Prezidentas nuo pirmųjų savo kadencijos dienų korupcijos mažinimą laiko vienu iš savo veiklos prioritetų ir bendraujant su STT ar kitų teisėsaugos institucijų vadovais nuolat akcentuoja, jog Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja. Prezidentas neabejoja, kad tai užtikrins kompetentingų institucijų principingą ir profesionalų darbą, nepriklausomą nuo politinės aplinkos pokyčių.

Prezidento vertinimu, valstybės institucijų sprendimai turi būti priimami įsiklausant į visų visuomenės grupių atstovų nuomones. Įstatymų leidybos procese įvairios visuomenės grupės, tarp jų ir verslo organizacijos, profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ar piliečiai, turi teisę pateikti savo argumentus ir būti išklausyti. Šios nuostatos prezidentas laikosi teikdamas įstatymines iniciatyvas ir priimdamas sprendimus dėl jam pateiktų įstatymų projektų“, – teigiama Eltai atsiųstame Prezidentūros komentare.

Anot prezidento, dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas.

„Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas. Jei kyla įtarimų, kad elgiamasi priešingai, teisėsaugos institucijų pareiga yra sustabdyti tokį įtartiną veikimą“, – teigė A. Bubnelis.

R. Sinkevičius apie V. Sutkų: nepastebėjau, kad būtų peržengtos ribos

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigė nepastebėjęs spaudimo iš antradienį sulaikytų Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus bei Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus.

„Aš pažeidimų nežinau, jei būčiau juos matęs, būčiau pats pirmas pranešęs prokuratūrai“, – sakė parlamentaras.

„Nepastebėjau tokio dalyko, kad būtų peržengtos ribos. Gal buvo vienas kitas susikirtimas svarstant susisiekimo klausimus, su ministru buvusiu, pamenu, buvo susikirtimas viešas toks komiteto posėdyje, bet tik tiek. Spaudimas nebuvo taikomas, buvo argumentuojami pasiūlymai arba norai“, – tęsė R. Sinkevičius.

Komiteto pirmininkas vylėsi, kad galbūt ši situacija privers verslą vienytis į bendras asociacijas.

„Dabar yra Roberto Dargio Pramonininkų konfederacija, V. Sutkaus konfederacija, Danuko Arlausko Darbdavių konfederacija, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai... Asocijuotos struktūros yra išskaidytos ir, manau, tai verslui nėra gerai. Verslas galėtų turėti vieną rimtą asocijuotą struktūrą, kur galėtų po skėčiu sutilpti mažesnės pagal savo profilį verslo struktūros“, – sakė R. Sinkevičius.

Jis teigė, kad Ekonomikos komitete nebuvo bendraujama su M. Zalatoriumi.

„Su M. Zalatoriumi nebūdavo jokio bendravimo, su V. Sutkumi – jis lankydavosi posėdžiuose, rašydavo raštus, kurie išplatinami visiems komiteto nariams, čia jokia paslaptis“, – teigė Seimo narys.

„Jis atstovauja verslo interesams, tai yra suprantama“, – pridūrė jis.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (109)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate patenkinti pirmaisiais metais, nugyventais prezidentaujant G.Nausėdai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

+12 +13 C

 

+16 +17 C

 +18 +20 C

+16 +19 C

 

+19 +21 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1286 PLN - 4.4765
RUB - 80.4584 CHF - 1.0624
GBP - 0.8992 NOK - 10.6885

Nuorodos