Nusikaltėliai siaučia kitaip

2020 m. Lietuvoje užregistruota 46 361 nusikalstama veika. Tai 10 proc. arba 5133 veikomis mažiau negu 2019 metais ir pats mažiausias skaičius nuo pat 2010-ųjų. Tačiau tai - vienintelė gera žinia, atsispindinti prokuratūros ataskaitoje. Iš blogų - ištirta tik 68,4 proc. nusikalstamų veikų.

Padidėjo tyčinių nužudymų skaičius. 2020 m. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 3,9 nužudymo (2019 m. - 3,5). Pernai užregistruota 3,3 proc. daugiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Šie nusikaltimai sudarė 6,1 proc.visų 2020 m. užregistruotų nusikalstamų veikų.

2020 m. pradėta 20 tarnybinių patikrinimų dėl 17 prokurorų veiksmų, baigta 19 tarnybinių patikrinimų dėl 21 prokuroro veiksmų. Vidutinė tarnybinio patikrinimo trukmė - 56 darbo dienos. Pažeidimų konstatuota 16-os prokurorų veikloje, tarnybinės nuobaudos skirtos 12 prokurorų: 6 - pastabos, 4 - papeikimai, 3 - atleidimas iš tarnybos.

„Dėl COVID-19 viruso 2020 m. Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir su tuo susiję apribojimai (karantinas) lėmė nusikalstamumo struktūros pokyčius - šiek tiek išaugo nužudymų skaičius, daugelis nusikalstamų veikų buvo padaryta ne viešose vietose. 2020 m. pradėti 59 ikiteisminiai tyrimai dėl Baudžiamajame kodekse nustatytų kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimų. Per paskutinius 10 metų pagal šį straipsnį iš viso buvo pradėta 20 ikiteisminių tyrimų. COVID-19 pandemija kėlė iššūkių baudžiamajame procese dalyvaujančių institucijų veiklai, pavyzdžiui, organizuojant apklausas, teismo posėdžius, proceso dalyvių supažindinimą su tyrimo medžiaga ir pan. Vis dėlto šios aplinkybės vertė ir tobulėti - skatino efektyviau naudoti prokuratūroje veikiančias informacines sistemas, organizuoti nuotolinius posėdžius ir taip užtikrinti nepertraukiamą prokuratūrai priskirtų funkcijų atlikimą šiuo sudėtingu laikotarpiu", - skelbiama ataskaitoje.

Kaip ir kasmet, fiasko pernai patyrė buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės taip išreklamuota ir inicijuota kova su neteisėtu praturtėjimu. Pernai dėl neteisėto praturtėjimo baigta 20 ikiteisminių tyrimų, iš kurių 13 nutraukta, 7 bylos su kaltinamuoju aktu perduotos nagrinėti teismui.

„Pagrindinė problema, trukdanti pasiekti geresnių neteisėto praturtėjimo ištyrimo rezultatų, išlieka ta pati - nepaneigiami įtariamųjų pateikti duomenys apie turto kilmę. Paprastai turto įgijimas grindžiamas giminaičių, dažniausiai artimųjų, viso gyvenimo santaupomis arba paskolos sutartimis, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti arba neįmanoma nustatyti, ar sutartis tikrai buvo sudaryta ir ar joje nurodyta suma tikrai buvo paskolinta. Šalys dažniausiai teigia, kad viena skolino, o kita - skolinosi, tad, pradėjus tirti paskolos davėjo galimybes skolinti, išsiplečia tyrimo ribos ir apimtis. Kartais pajamos grindžiamos užsienyje gautomis lėšomis. Tiriamieji, kuriems pagal įstatymą neprivaloma deklaruoti savo turto, apklausiami teigia, kad turtą įgiję per visą gyvenimą", - rašoma ataskaitoje.

Svarbu pažymėti, kad bet koks notaro nepatvirtintas sandoris civiliniame procese būtų laikomas negaliojančiu, tačiau vertinant duomenis baudžiamajame procese ši aplinkybė nepaneigia paskolos sudarymo fakto.

„Priimdami proceso sprendimus, prokurorai turi vadovautis teismų praktikos suformuotais įrodinėjimo standartais - vertinti duomenis apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, į apskaitą įtrauktas ir galbūt neįtrauktas pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, atsižvelgti ne tik į turto savininko, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybę sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą", - akcentuojama ataskaitoje.