respublika.lt

Nugalėję liepsnas

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2019 spalio 27 13:43:03, Dalia BYČIENĖ
×
nuotr. 10 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas.

Visą savaitę Lietuvą kaustė gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Nė vienas nenorėtų atsidurti tokioje situacijoje, kaip netoli nelaimės epicentro gyvenantys žmonės. Bet dar mažiau norėtų atsidurti vietoj tų, kurie tame dūmų ir ugnies pragare dirbo. Ar žmonės tai įvertins, klausti nereikia. Jau įvertino. Gaisro gesintojams siunčiamos padėkos, kasdien pilnėja atidaryta sąskaita jų premijavimui. Iš visų institucijų ugniagesiai visuomet vertinami geriausiai. Gaisras Alytuje tik patvirtino - toks visuomenės pasitikėjimas nėra nepelnytas. Kaip jautėsi tame pragare dirbę vyrai? Retas turi ką pasakoti. Išgyventą siaubą išduoda viešojoje erdvėje sklandančios nuotraukos... Pavargę, suodini, tempiantys sunkias vandens žarnas... Tad ugniagesiai - „Respublikos“ savaitės žmonės.

 

Vado minutės

Ugniagesiams, tramdžiusiems liepsnas padangų perdirbimo gamykloje, vadovavo Alytaus priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovas Algirdas Bautronis. Vadovavo ne iš kabineto. Daug kartų teko skambinti jam ir kitame laido gale išgirsti: „Atsakovas neatsiliepia“.

Pagaliau man pasiseka, girdžiu nekantrų A.Bautronio balsą. Klausimų turiu aibę, o jis atsiprašo, sako galįs kalbėti kelias minutes. Suprantu, tokiais atvejais visi mano klausimai jam gali atrodyti bereikšmiai.

„Ne, nebuvo sunku koordinuoti darbą. Vyrai sunkiai dirbo, daug atlaikė. Mums netrūko nieko, viską, ko reikia, turėjome, žmonės mus palaikė. Toks gaisras, kuris per dieną neužgesinamas, supraskite“, - kalba tarsi teisintųsi.

Ar yra tekę gesinti panašių gaisrų - gal ir naivokas klausimas iš dūmų pragaro įkvėpti oro išėjusiam vyrui. Bet, atrodo, jis nepyksta. Gaisrų, sako, buvę šimtai, tik lengvo - nė vieno. Visam gyvenimui labiausiai įstrigo prieš 30 metų nutikusi Jonavos „Azoto“ gamyklos katastrofa.

„Buvau Jonavoje pačią pirmą dieną. Šitas mūsų gaisras atrodo smulkmė prieš Jonavą. Bet, patikėkit, kiekviena nelaimė, kokio ji masto būtų, yra baisi, nepraeina be pasekmių niekam - nei ugniagesiams, nei gyventojams.“

Anot Algirdo Bautronio, gyvenimiška patirtis visus pamokina, tik kiekvienas tas pamokas priima savaip. Tuo ir baigėsi mūsų pokalbis.

Ugniagesio vaikai

Kaip dirba A.Bautronio vadovaujami ugniagesiai, stebėjo jo brolis dvynys, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis.

Sakoma, kad dvyniai vienas kitą puikiai jaučia ir supranta. O jeigu dar ir profesija ta pati...

Algirdas ir Kęstutis ugniagesiais tapo todėl, kad jų tėvas amžiną atilsį Juozas Bautronis 33 metus vadovavo Dzūkijos sostinės savanorių gaisrininkų draugijai. „Iš jo tas pašaukimas“, - aiškino Kęstutis, tarsi atsiprašydamas už brolio nekalbumą.

- Visi Alytaus gaisre dirba labai gerai. Neieškokite išskirtinių. Galima tik džiaugtis, kad brolis turi didelę gaisrų gesintojo ir vadovo patirtį ir dirbo su jais. Kaip ugniagesys ugniagesį galiu jį tik pagirti ir įvertinti. Be jokių asmeniškumų, - kolegų darbą profesionalo žvilgsniu įvertino K.Bautronis.

- Prieš trejus metus jums teko gesinti daug dienų trukusį didžiulį gaisrą medžio pjuvenų granulių gamykloje „Gairelita“, prie Radviliškio. Kur situacija sudėtingesnė - aname gaisre ar Alytaus įmonėje?

- Gaisrą „Gairelitoje“ gesinome 13 dienų, - prisiminė Šiaulių ugniagesių vadovas. - Situacija buvo ypatinga. 23 metrų aukščio pjuvenų kalnai sulig septynių aukštų namu ir viskas dega. Gaisrininkai paromis dirbo. Kiek sveikatos tam reikėjo atiduoti. Per savo darbo laiką visokių gaisrų teko gesinti. Ir ne vieną padangų gaisrą. Degė padangos N.Akmenės saugojimo aikštelėje. Bet ten buvo visai kitas priėjimas prie gaisravietės.

Alytuje padangos degė uždaroje erdvėje. Negali įeiti, per juodus dūmus nieko nesimato. Supraskite, koks tai darbas. Temperatūra kaip krosnyje. Net dujokaukės limpa prie veido. Pastato viršų reikia vėsinti, kad neužgriūtų. Ir viduje gesinti. Dar tokios peklos nebuvau matęs. Kas nesusiduria, tas gal net neįsivaizduoja.

Šita gamykla įsikūrusi buvusios medvilnės gamyklos sandėliuose, o jie padangų sandėliavimui visai netinka. Kilus gaisrui, pastato konstrukcija, pertvaros, sienos, kolonos trukdo gelbėtojams prieiti. Padangos sukrautos viena ant kitos 8 metrus. Kalnai sulig trijų aukštų pastatu. Keista buvo klausytis mėgėjiškų komentarų, esą gaisrą buvo galima nuslopinti užpylus 3 metrų žemių sluoksniu. O kaip, kuo tas žemes suvežiosi? Karučiais?

- Kas ugniagesiui sunkiausia gesinant Alytaus gaisrą?

- Pirma, gaisras buvo per vėlai pastebėtas. Jei per stogą liepsnos prasimušė, vadinasi, jau kurį laiką degė. Antra, pastatas statytas visai kitiems tikslams - verpimui, audimui. Tik vėliau pritaikė kitkam. Gal net netaikė. Tam turėtų būti visai kitokie konstrukciniai sprendimai. Jeigu būtų naujai suprojektuota, apskaičiuota, gal ir nebūtų tokios nelaimės. Mačiau, kaip vyrai ten sunkiai dirbo. Su kvėpavimo balionais, uždūmintose patalpose, vandens iki čiurnų. Tokio sunkaus darbo dar nesu matęs. Nepalyginsi su „Gairelita“, kur degė medžio drožlės ir medienos atliekos. Kenkia sveikatai, bet ne tiek, kai dega iš naftos produktų pagaminta chemija.

- Ar tokioje situacijoje ugniagesiams lieka laiko galvoti apie save?


- Tikrai, kad ne. Kiek ugniagesių žuvo Černobylyje... Jie ėjo, dirbo, jų pareiga gesinti, saugoti, kad kiti mažiau nukentėtų. Stengiamės žiūrėti, kad gaisrininkai nekentėtų, bet jie visada daugiau aukojasi dėl kitų. Būna, kad ugniagesiams apdovanojimus tik po mirties įteikia. Juk gaisrininko pareiga išgelbėti kitą.

- Didelių gaisrų jau yra buvę ir anksčiau, bet kažkodėl iš jų nepasimokoma....


- Nepasimoko. Kiek yra tekę gesinti įsižiebusius gaisrus „Metaloide“, Šiauliuose. Kiek jie patys kartu su mumis gesino. Iki rimto gaisro neišaugo, bet degė agregatai, pastatų konstrukcijos. Gaisrų kilimo priežastis yra pačioje padangos konstrukcijoje - perdirbant vielos trinasi ir skelia kibirkštis. Suvelti kordo siūlai tampa lyg vata, greit užsidega, guma taip pat labai degi. Neabejoju, kad gaisrų, neįsižiebusių iki tokio masto, turėjo būti ir Alytuje.

- Dėl ko vyksta tokie siaubingi gaisrai?

- Dėl žmonių gobšumo, aplaidumo, neatsakingumo. Dėl ko tie didžiuliai padangų kiekiai susikaupė? Todėl, kad kuo daugiau paimtų už padangų saugojimą, utilizavimą. Viskas skaičiuojama pinigais, o žmogui niekada negana. O reikėtų įvertinti, kada gana, kada reikia pradėti vertinti galimas pasekmes.

- Na, gerai, verslininkams gal negana, bet kažkas turėtų juos sustabdyti. Kur kontrolė?

- Patikėkit, kontroliuoja. Pradedant gamybą deklaruojami vienokie kiekiai, o gamybos procese atsiranda kiti kiekiai. Lietuvoje, kaip visame pasaulyje, naudotos padangos yra didelė problema. Verslininkai gamybą plečia minimaliomis sąlygomis, kad jiems liktų kuo didesni pelnai. Verslininkas nemoka dalintis su darbuotojais, nenori investuoti į saugumą. Bet jis turėtų suprasti, kad tai, ką investuoja, jam neša pelną ir garantuoja darbą. Alytuje dabar sudegė viskas, verslininkas nebeturės to pelno. Protingas verslininkas investuotų taip, kad nekiltų nelaimių. Nuolatinį pelną turėtų pats ir anūkams užtektų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s