1 nuotr.Su finansiniais nusikaltimais kovojantys teisėsaugininkai demaskavo nelegalų falsifikuotų žemės ūkyje naudojamų chemikalų fasavimo fabriką. Jame aptiktos neaiškios kilmės produkcijos vertė siekia kelis milijonus eurų. Šešėlyje paslėptas verslas vykdytas laikantis konspiracijos, o padirbti chemikalai pardavinėti tik patikimiems klientams.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir stambaus masto neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla. Su galimai nelegalių ir suklastotų augalų apsaugos produktų prekyba susijusį tyrimą kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūra.
Kol kas įtarimai pareikšti tik vienam asmeniui. Per penkiuose šalies miestuose atliktas kratas aptiktas neaiškios sudėties cheminių mišinių ir kitų klastočių fasavimo fabrikas. Jame rasta produkcijos, kurios vertė rinkoje, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vertinimu, gali siekti apie 2 mln. eurų.
Nelegali veikla vykdyta Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos regionuose. Jose prekiauta iš Kinijos, Rusijos, Ukrainos ir Lenkijos atgabentais augalų apsaugos produktų falsifikatais. Tuo užsiėmė agronomiją išmanantys asmenys, anksčiau turėję sąsajų su žemės ūkio bendrovėmis, augalų apsaugos produktų prekyba. Jie padirbtą produkciją įsigydavo dideliais kiekiais, vėliau supakuodavo į mažesnes talpas, pažymėdavo produktų etiketėmis ir realizuodavo.
Padirbti chemikalai šešėlyje pardavinėti prisidengiant juridiniais asmenimis, kuriems neva atstovavo prekeiviai. Už nelegalią produkciją atsiskaityta grynaisiais pinigais, išrašant ir fiktyvias sąskaitas faktūras. Šios vėliau nebūdavo įtraukiamos į pardavėjų oficialiai atstovaujamų įmonių buhalterijas. Netikrose sąskaitose dažniausiai būdavo nurodomas fiktyvus mokėjimo pagrindas - apmokėjimas už tariamai parduotą legalų produktą ar suteiktas specialisto konsultacijas. Dalis nelegalios produkcijos parduota ir individualiai, neturint leidimo ūkinei komercinei veiklai.
Bendraudami su potencialiais klientais minėti asmenys laikydavosi konspiracijos. Naudodavo įvairias mobiliąsias pokalbių programėles. Nelegali prekyba vyko tik su patikimais klientais - ūkininkais, žemės ūkio kooperatyvais ir bendrovėmis, kitais komercinę veiklą vykdančiais asmenimis.
Nelegaliame fabrike aptiktos supakuotų produktų veikliosios medžiagos priskiriamos sulfonilurėjos grupei. Tai herbicidai, kurių naudojimo norma yra ypač maža. Specialistai suskaičiavo, kad jei priemonės būtų naudojamos po 25 gramus 1 hektarui, vien kratų metu maišuose rasto kiekio pakaktų 163 tūkst. hektarų.
Kai kurie ekspertai prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Už šias veikas griežtai baudžiama, o prekyba augalų apsaugos produktų falsifikatais iki šiol klesti šalia sąžiningos žemdirbystės.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos duomenimis, nelegalių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje per metus gali būti realizuojama maždaug už 40 mln.
