respublika.lt

Mirė muzikė pianistė, muzikos pedagogė, tremtinė G.Ručytė-Landsbergienė kur ir kada bus galima atsisveikintinuotraukos (23)

2020 kovo mėn. 11 d. 15:01:53
Eleonora Budzinauskienė, Daiva Krunglevičienė, Elta

Eidama 91-uosius metus kovo 10 dieną mirė muzikė pianistė, muzikos pedagogė, tremtinė, visuomenininkė Gražina Ručytė-Landsbergienė. Ji buvo pirmojo atkurtos Lietuvos faktinio vadovo muzikologo Vytauto Landsbergio žmona.

×
nuotr. 2 nuotr.
Prof. Vytautas Landsbergis ir Gražina Ručytė Landsbergienė. Eltos nuotr.

 

Gražina Ručytė gimė 1930 metų sausio 28 d. Anykščiuose. Tėvai: Pranas Ručys (1893-1980) - verslininkas, 1949-1958 m. tremtinys, ir Agnietė Putilaitė-Ručienė (1904-1976) - pienininkė, 1949-1958 m. tremtinė. Augo penkių vaikų šeimoje, buvo antroji.

Anykštėnų biografijų žinyne rašoma kad Agnietės Gražinos vardais Anykščių bažnyčioje 1930 m. rugsėjo 7 d. ją pakrikštijo parapijos vikaras Kazimieras Mozūras.

Gražina Ručytė mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, iki 1945 m. - Anykščių gimnazijoje. 1945-1948 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948-1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje, studijuodama 1948 m. ten pat dirbo akompaniatore.

1949 m. kovo 25 d. Gražina Ručytė buvo ištremta į Sibirą (Rusija) ir tremtyje praleido 1949-1957 m. 1949 m. ji gyveno Chužyre (Olchono r., Irkutsko sr., Rusija) ir buvo žvejė. 1950 m. ji gavo leidimą persikelti prie ten ištremtos savo šeimos į Čirkinskį (Zimos r., Irkutsko sr., Rusija).

1950-1952 m. ji mokėsi Irkutsko (Rusija) muzikos mokykloje, mokydamasi ir vėliau 1950-1954 m. dirbo Irkutsko muzikos mokyklos ir saviveiklos kolektyvo akompaniatore. 1954-1957 m. ji studijavo Sverdlovsko (Rusija) konservatorijoje, kartu šioje aukštojoje mokykloje dirbdama akompaniatore.

1957 m. vasario 26 d. paleista iš tremties ir grįžusi į Lietuvą, G. Ručytė 1957-1959 m. tęsė studijas ir baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją Balio Dvariono klasėje, įgijo aukštąjį muzikinį išsilavinimą. Studijuodama 1957-1958 m. ji dirbo Lietuvos konservatorijoje akompaniatore.

1958-1985 m. G. Ručytė-Landsbergienė buvo Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeisterė. 1962-1966 m. ji taip pat dirbo Vilniaus pedagoginiame institute dėstytoja, nuo 1989 m. dirbo Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja, buvo docentė, vėliau profesorė.

G. Landsbergienė surengė rečitalius su dainininkais Virgilijumi Noreika, Gražina Apanavičiūte, Vaclovu Daunoru, Giedre Kaukaite, Regina Maciūte, Irena Milkevičiūte, Birute Almonaityte Lietuvoje, kitose šalyse (buvusioje SSRS, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JAV, Australijoje), įrašė 10 plokštelių ir daug įrašų radijuje.

Nuo 1991 m. ji buvo V. Landsbergio fondo, kurio pagrindinis tikslas - remti vaikus su negalia, kurti įvairias pagalbos programas vaikams, turintiems judėjimo, klausos diagnostikos problemų, akliesiems ir silpnaregiams, pirmininkė, Lietuvos našlaičių globos komiteto Čikagoje (JAV) atstovė Lietuvoje.

Ji inicijavo ir režisavo trijų dalių dokumentinį filmą "Lūžis prie Baltijos" (kartu su režisiere Agne Marcinkevičiūte, 2013 m.) apie Lietuvos Atgimimą ir išsilaisvinimą iš sovietinės dvasinės ir politinės vergovės.

G. Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980 m.). Ji apdovanota "Vilniaus garso" premija (1998 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005 m.), už ištikimybę labdaros idėjai - "Žaliojo obuolio" statulėle (2006).

Vaikai: Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė (g. 1960 m.) - muzikologė, Vytautas V. Landsbergis (g. 1962 m.) - kino ir teatro režisierius, rašytojas.

Artimieji praneša, kur ir kada bus galima atsisveikinti su G. Ručyte-Landsbergiene

Su antradienį mirusia muzike, pedagoge, Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručyte-Landsbergiene, kaip praneša velionės artimieji, kovo 11-ąją atsisveikins šeima.

Tą patį vakarą, 17.00 val., „Lietuvos ryto“ TV transliuos paskutinį G. Ručytės-Landsbergienės bendraautorystės kūrinį, dokumentinį filmą „Pirmininko diplomatija“.

Visi, kurie norės atsisveikinti su G. Ručyte-Landsbergiene, galės tai padaryti ketvirtadienį, kovo 12-ąją, nuo 16.00 val. ir kovo 13-ąją, penktadienį, nuo 11.00 val. Kompozitorių namų salėje. Urna išnešama 16.00 val.

17.00 val. Bernardinų koplyčioje bus laikomos šv. Mišios už G. Ručytės-Landsbergienės sielą.

Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl pianistės, pedagogės G. Ručytės-Landsbergienės netekties

Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis reiškia užuojautą mirus pianistei, pedagogei, visuomenės veikėjai Gražinai Ručytei-Landsbergienei.

Prezidentas G. Nausėda reiškia nuoširdžią užuojautą mirusios pianistės, pedagogės, visuomenės veikėjos G. Ručytės-Landsbergienės artimiesiems.

Šalies vadovas pabrėžė, kad G. Ručytė-Landsbergienė nepailsdama kūrė Lietuvą, ne tik augindama ir brandindama naujas muzikologų kartas, bet ir siekdama šalies laisvės ir nepriklausomybės. Sunkiausiomis akimirkomis ji buvo greta savo sutuoktinio, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio ir tapo reikšmingiausių atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijos įvykių dalyve ir liudininke.

„G. Ručytė-Landsbergienė veikė tyliai, bet ryžtingai ir kūrybingai, ir tapo pavyzdžiu, kaip nuosekliais darbais galima nepaprastai daug duoti Lietuvai“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, jaunystėje į Sibirą ištremta G. Ručytė-Landsbergienė savo gyvenimu pademonstravo, kad užsispyrimas, sunkus darbas ir tikėjimas šviesesne ateitimi padeda įveikti visas negandas.

„Visi, kurių gyvenimus ji palietė, prisimins nuostabią, šiltą, bet kartu ir labai tvirtą asmenybę“, – sakoma prezidento užuojautoje.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis reiškia nuoširdžią užuojautą Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, jo artimiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms dėl pianistės, pedagogės ir visuomenės veikėjos G. Ručytės-Landsbergienės mirties.

„Netekome didžios, nuoširdžios ir tikros asmenybės, savo šiluma palietusios kiekvieną sutiktąjį. Gyvenimą ji paskyrė prasmingiausios muzikos vystymui, o širdį atidavė sunkiausiai gyvenusiems vaikams, taip rodydama nepamirštamą gerumo ir pozityvumo pavyzdį laikais, kurie Lietuvai buvo kupini iššūkių.

Ponia Gražina Landsbergienė atidavė visas pastangas nepriklausomai Lietuvai, jos laisvai visuomenei vystyti. Liekame vieniši, tačiau jos įkvėpti“, – teigia parlamento vadovas.

„Lietuva neteko neeilinės asmenybės: profesorės, puikios ir talentingos pianistės, daug kartų išugdžiusios pedagogės, dovanojusios savo kūrybą Lietuvai ir jos žmonėms. Reikšmingas G. Ručytės-Landsbergienės palikimas – labdaringa veikla ir atsidavimas jai. Šios asmenybės nuopelnus liudija ne vienas garbingas apdovanojimas ir pripažinimas. Sunkią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą prof. Vytautui Landsbergiui, Velionės šeimai ir artimiesiems, visai kultūros ir meno bendruomenei“, – sakoma Vyriausybės vadovo užuojautoje.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (23)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar gerai, kad teks pačiam rinktis elektros tiekėją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia naujojo koronaviruso kilmės istorija tikite?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +8 C

+7 +9 C

 

+7 +9 C

 +16 +17 C

+20 +21 C

 

+18 +19 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

Nuorodos