respublika.lt

Mirė fizikos mokslui ir Vilniaus kraštui gyvenimą paskyręs akademikas Kęstutis Makariūnas (9)

2021 rugsėjo 19 17:18:00
Eltos inf.

Rugsėjo 18 dieną, eidamas 90-uosius metus, savo žemišką kelionę baigė eksperimentinės branduolio fizikos Lietuvoje pradininkas, profesorius, habilituotas fizinių ir matematikos mokslų daktaras Kęstutis Makariūnas, praneša mokslininko artimieji.

×
nuotr. 1 nuotr.
Prof. habil. dr. Kęstutis Makariūnas. Eltos nuotr.

 

1955 metais baigė Vilniaus universitetą, 1959-aisiais – SSRS mokslų akademijos Leningrado fizikos ir technikos instituto aspirantūrą, paskui didžiąją dalį gyvenimo dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos (vėliau – tik Fizikos) institute, buvo Radioaktyviojo spinduliavimo sektoriaus vedėjas, vadovavo Branduolinių tyrimų laboratorijai, buvo Fizikos instituto tarybos pirmininkas. 1955–1956 metais dėstė Vilniaus universitete, 1993–1999 m. – Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1994 m. – Lietuvos mokslo tarybos narys, 1999–2003 m. – pirmininkas. 1999–2006 m. – Lietuvos mokslo premijų komiteto pirmininkas.

Kęstučio Makariūno mokslinių darbų sritis – branduolio fizika, branduolio spektroskopijos metodų naudojimas kietojo kūno mikroskopinės sandaros tyrimams, sužadintųjų branduolių hipersmulkioji sąveika ir Mössbauerio spektroskopija, radioaktyviųjų atomų cheminės aplinkos įtaka radioaktyviojo skilimo konstantoms. Pirmasis išmatavo daugelio branduolių radioaktyviųjų virsmų tikimybių pokyčius. Parengė darbų mokslo istorijos ir mokslo politikos klausimais, paskelbė daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių, propagavo mokslininkų pilietiškumo ir tuo pagrįstos mokslo autonomijos nuostatas, rašoma nekrologe.

Parašė knygas „Radioaktyvusis spinduliavimas ir jo matavimas“ (1961), „Kasdieniai darbai“ (2002). Paskelbė studijų mokslo istorijos ir mokslo politikos klausimais. Savo gyvenimu ir darbais jis iš visų jėgų siekė skleisti mokslinę kultūrą. „Man visada labai svarbi buvo visuomeninė mokslo vertė. Ne tiek ta, kuri pasireiškia konkretaus tyrimo rezultato panaudojimu ar retkarčiais rinkos produktu, o tai, kas kuria bei plečia išmanymą ir sugebėjimus juo naudotis, ugdo išmanančius mokslą žmones, visa tai, nuo ko priklauso ta šalies ir tautos kultūros dalis, kuri yra pagrįsta mokslo žiniomis ir vadinama moksline kultūra“, – yra nekart pabrėžęs K. Makariūnas.

Gimęs Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto „Ryto“ draugijos lietuvių mokytojų Pranės ir Vinco Makariūnų šeimoje, išgyvenusioje polonizacijos represijas, pats patyręs karą ir visas istorines peripetijas, K. Makariūnas su broliu architektu Jaunučiu Makariūnu visą gyvenimą išliko didžiuliai lietuviško Vilniaus ir savo šalies patriotai, priklausę „Senųjų vilniečių ainių klubui“, besirūpinančiam lietuvių gyvenimo prieškario Vilniuje atminimo išsaugojimu. Jo visuomeninei ir mokslinei veiklai visuomet pritarė žmona Eglė Dalia Borutaitė-Makariūnienė – bendražygė, taip pat fizikė, mokslininkė.

Šviesaus atminimo mokslininkas buvo didelis Vilniaus ir Lietuvos patriotas, už darbus ir veiklą apdovanotas Mokslų akademijos Povilo Brazdžiūno vardine premija už darbus eksperimentinės fizikos srityje (1997), Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2002).

***************

Atsisveikinimas su šviesaus atminimo Kęstučiu Makariūnu rugsėjo 21 d., antradienį, nuo 16.00 val. Vilniaus laidojimo rūmuose Pirmoje salėje, Olandų g. 22, Vilniuje. Rugsėjo 22 d., trečiadienį, – nuo 8 val., urna išnešama 14.00 val. Laidojimo ceremonija vyks Naujosiose Rasų kapinėse (įėjimas iš Sukilėlių g).

Rugsėjo 21 d. 18.00 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje (Šv. Mikalojaus g. 4, Vilniuje) už velionį bus aukojamos Šv. Mišios.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
  • GRASINIMAS: Laikraštyje „The Financial Times“ (FT) pirmadienį paskelbtame interviu Lenkijos ministras pirmininkas apkaltino Europos Sąjungą, kad ši, reikalaudama atšaukti šalyje vykdomas teismų reformas ir grasindama sankcijomis, „įrėmė mums į galvą ginklą.“
  • MAŽĖJIMAS: Per pirmąjį karantiną augęs nedarbo išmokų gavėjų skaičius, šių metų pradžioje pasiekęs 91.500, nuo to laiko tolygiai mažėja.
  • KONSTITUCIJA: Pirmadienį jau penkioliktąjį kartą rengiamas Konstitucijos egzaminas.
  • VAKCINOS: Pasak ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjo Luko Galkaus, rugpjūtį išpilta 4.000, rugsėjį – 4.400, o spalį – jau 5.600 vakcinos dozių.
  • MERAI: I. Petkevičius tapo naujuoju Kelmės, o A. Šatevičius Trakų rajono meru.
  • SUTARTIS: Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei keturios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2022 metams.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar prieš suteikiant V.Landsbergiui valstybės vadovo statusą reikia tyrimo dėl galimų ryšių su KGB?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +9 C

+1 +9 C

 

+5 +10 C

+4 +9 C

+5 +11 C

 

+8 +12 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-10 m/s