Milijoninę apyvartą lydėjo „vokeliai“?

Narpliojo galimą schemą

Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnais, pernai vasarą pradėję ikiteisminį tyrimą, įtarė, kad buitine technika, parfumerija ir kitais reikmenimis visoje šalyje prekiaujančios įmonės vadovas nuo 2018 metų galėjo neapskaityti kelių milijonų eurų pardavimo pajamų, mokėti darbo užmokestį vokeliuose ir vengti mokesčių teikiant melagingus duomenis apie pajamas.

Kaip pranešė FNTT, įtariama, kad neapskaitytos pajamos buvo įgytos naudojantis galimai direktoriaus sukurtu nusikalstamu veikimo mechanizmu - vadybininkai pardavinėjo įmonės prekes be apskaitos dokumentų, o surinktos neapskaitytos lėšos buvo naudojamos darbo užmokesčiui „vokeliuose" išmokėti. Atliekant ikiteisminį tyrimą pavyko nustatyti, kad galimai neapskaitytų pajamų suma siekia beveik 1,3 mln. eurų.

Tyrimo duomenimis, per 280 darbuotojų turintis prekybos tinklas galėjo mokėti neoficialius darbo užmokesčius ir priedus parduotuvių darbuotojams. „Vokelio" dydis galimai priklausė nuo apyvartos - buvo mokamas sutartas procentas nuo įvykdytų pardavimo planų. Pareigūnams apklausus įmonės darbuotojus, pavyko nustatyti, kad vokelis galimai mokėtas 13-ai darbuotojų 146 kartus.

Gavę ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistų išvadas, išanalizavę vadinamąją juodąją buhalteriją bei palyginę duomenis su oficialiai pateiktomis deklaracijomis pareigūnai suskaičiavo, kad vengiant mokesčių valstybei galėjo būti padaryta per 403 tūkst. eurų žala. Įmonės direktorius tai pripažino ir atlygino visą priskaičiuotą sumą.

Panaudojo jėgą

Pareigūnai įmonės administracijoje, prekybos vietose, darbuotojų ir įmonės savininkų namuose atliko 15 kartų. Jų metu rasti ir paimti tyrimui reikšmingi duomenys ir dokumentai, juodoji buhalterija su neoficialaus atlyginimo mokėjimo ir gautų neapskaitytų pajamų duomenimis ir įspūdingas kiekis grynųjų pinigų - net 460 tūkst. eurų. Įtarta, kad jie gauti pardavus prekes be apskaitos dokumentų.

Kaip skelbė FNTT, nevaldomu elgesiu pasižymėjo įmonės vadovas, kuris įvairiais būdais trukdė pareigūnams, neįleido jų į patalpas, todėl teko panaudoti jėgą. Tvirtinama, kad direktorius ir toliau kenkė tyrimui - naikino darbuotojams skirtus „vokelius" ir juodosios buhalterijos įrodymus, nevykdė pareigūnų reikalavimų, pasipriešino ir stengėsi sunaikinti tyrimui reikšmingus duomenis. Už tokius veiksmus jis buvo nubaustas.

Be to, laikinai buvo apribota nuosavybės teisė į įmonės ir asmeninį turtą, siekiantį 2,6 mln. eurų.. Atlyginus padaryta žalą apribojimai panaikinti.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki ketverių metų.