1 nuotr.Žinomo Palangos dailininko ir architekto Vytauto Moncevičiaus kūrybinis palikimas tapo nesutarimų tarp artimiausių šeimos narių priežastimi. Tėvo paveikslų ir skulptūrų pasigedusi dukra kreipėsi į policiją. Nors jų vagyste apkaltintai menininko seseriai teko sėsti ant teisiamųjų suolo, nusikaltėlės etiketės moteris išvengė.
Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 59 metų klaipėdietę Rūtą Paulikienę ir jos 67 metų sugyventinį Borisą Stupakovą išteisino dėl vagystės.
Pora ant teisiamųjų suolo sėdo kilus nesutarimams dėl 2016 metais mirusio (66 m.) žinomo Palangos dailininko ir architekto V.Moncevičiaus (Mončio) kūrybinio palikimo. Į pajūrio policininkus dėl tėvo kūrinių vagystės kreipėsi JAV gyvenančios menininko dukros, tapusios jo turto paveldėtoja, patikėtinė. Moteris paprašė palangiškės, kad ši apsilankytų kurorte esančiose tėvo dirbtuvėse, tačiau jos rastos tuščios.
Į išnuomotose patalpose įrengtas dailininko dirbtuves įsilaužta nebuvo. Pareigūnai greitai išsiaiškino, kad galimų įtariamųjų reikia ieškoti tarp esančių visai šalia - artimiausių šeimos narių. Vagyste įtarta Klaipėdoje gyvenanti pedagogė ir jos sugyventinis, Mažeikių rajono gyventojas.
Sulaikius įtariamuosius, kratos atliktos uostamiestyje, Klaipėdos ir Mažeikių rajonuose, Kretingoje. Jų metu rasti V.Moncevičiaus tapyti paveikslai ir išdrožtos medinės skulptūros. Keli paveikslai aptikti eksponuojami parodų salėse.
Teismą pasiekusioje byloje R.Paulikienė ir B.Stupakovas kaltinti tuo, kad, veikdami bendrininkų grupėje, moteriai turint priėjimą prie mirusio brolio turto, iš jo dirbtuvių bei buto Palangoje paėmė, išgabeno ir pagrobė svetimą, dailininko dukrai priklausantį didelės vertės turtą - 33 paveikslus ir 5 medines skulptūras. Kūriniai įvertinti
39 020 eurų.
Tačiau teismas pareiškė, kad poros veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio - tyčios. V.Moncevičius seseriai 11 paveikslų padovanojo, o likusius ir skulptūras ji su draugu paėmė ne siekdami juos pasisavinti, o pasirūpinti menininko darbais, juos eksponuoti.
Su išteisinamuoju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutiko prokuratūra ir mirusio dailininko duktė. Jų teigimu, kaltinamieji turėjo aiškų tikslą pasisavinti V.Moncevičius kūrinius.
Skundus išnagrinėjusio Klaipėdos apygardos teismo teigimu, vien fakto, kad paveikslai rasti pas kaltinamuosius, nusikalstamai veikai konstatuoti nepakanka. Nustatyta, jog R.Paulikienė nuolat rūpinosi brolio sveikata, gerove, jo tapomų paveikslų laikymu, apsauga ir siekė juos eksponuoti parodose. Būtent jai patikėta sudaryti sutartį su dirbtuvėmis, kur laikyti menininko darbai.
R.Paulikienė turėjo teisę įeiti į patalpas, kuriose laikyti paveikslai, nes turėjo patalpų raktus. Nors dailininko sesuo ir neturėjo duomenų apie paveikslų bei skulptūrų paveldėjimą, galėjo manyti, jog, pasiimdama paveikslus pagal velionio valią toliau puoselėti ir plėtoti jo kūrybą, elgiasi teisingai.
Pasak teismo, atsiradus nesutarimams dėl paveikslų priklausymo dailininko seseriai, jie turėjo būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Santykiai tarp jos ir mirusio dailininko dukters yra išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos konvertuoti į baudžiamąjį persekiojimą nebuvo jokio pagrindo. Dėl tokių santykių pastarasis yra neteisėtas, pažeidžiantis paskutinės priemonės principą.
Nors keturi V.Moncevičiaus darbai puošia ir Palangos savivaldybės viešąją biblioteką, jo kūryba vertinama prieštaringai. Vieni tikina, jog Žemaitijos koplytstulpių medines skulptūrėles dažniausiai tapiusio menininko darbai yra puikūs ir pasižymi įdomiu koloritu. Kiti atvirai negaili kritikos ir teigia, jog tokiais mėgėjų darbais vasaros metu prekiaujama Palangos gatvėse.
