Dėl karantino Lietuvos apeliacinis teismas negali pradėti viešų teismo posėdžių Sausio 13-osios įvykių byloje.
Pasak Lietuvos apeliacinio teismo atstovės spaudai Vilmos Budėnienės, pirmasis teismo posėdis buvo numatytas 2020 m. kovo 26 d., iki birželio mėnesio buvo suplanuoti 8 teismo posėdžiai, vėliau bylos nagrinėjimą planuota tęsti rugsėjį. Tačiau jau šiuo metu aišku, kad nei šį, nei kitą mėnesį teismas tokių galimybių neturės.
„Lietuvos apeliaciniame teisme sušvelninto karantino metu žodiniai posėdžiai vyksta tik vienoje salėje - didžiausioje, kurioje laikantis saugaus atstumo gali tilpti iki 20-ies asmenų. Sausio 13-osios įvykių byla yra labai didelė, joje gausu proceso dalyvių: šimtai nukentėjusiųjų, daugiau kaip 100 advokatų, bylos nagrinėjimą stebi visuomenės, žiniasklaidos atstovai. Teismas privalo užtikrinti teisingą, sklandų ir viešą bylos nagrinėjimą. Sutalpinti tiek daug žmonių ir bylą nagrinėti sausakimšoje salėje būtų labai neatsakinga", - teigia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.
Atsižvelgiant į situaciją šalyje ir rekomendacijas bei numatant tai, kad rudenį dar gali būti ribojami atstumai tarp žmonių, jau dabar ieškoma tinkamo dydžio salės šiai rezonansinei bylai nagrinėti.
Nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d. Sausio 13-osios įvykių byloje preliminariai su proceso dalyviais suderintas 20-ies teismo posėdžių grafikas.
Sausio 13-osios įvykių byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų Lietuvos teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų, primena ELTA.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, uždraustų karo priemonių naudojimo.
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija 2019 m. kovo 27 d. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų metų sausio įvykių. Visiems kaltinamiesiems teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes nuo 4 iki 14 metų.
Visi nuteistieji yra Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujamas pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose. Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti. Prieš teismą stojo tik du buvę Sovietų Sąjungos karininkai Rusijos piliečiai - nuo 2014 m. pavasario Lietuvoje suimtas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis Genadijus Ivanovas. J. Meliui skirta 7 metų, G. Ivanovui - 4 metų laisvės atėmimo bausmės.
Buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui teismas už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, buvusiam tuo metu Vilniuje dislokuotos divizijos vadui Vladimirui Uskopčikui - 14 metų laisvės atėmimo bausmę, KGB karininkui Michailui Golovatovui - 12 metų nelaisvės, 14 metų laisvės atėmimas skirtas ir tankų pulko vadui Nikolajui Astachovui.
Likusiems kaltinamiesiems skirtos bausmės nuo 4 iki 12 metų laisvės atėmimo jas atliekant pataisos namuose.
Nuosprendis byloje galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka. Gautas 61 apeliacinis skundas.
Vilniaus apygardos teismas š. m. sausio 8-ąją minėtą bylą perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.