Šiaulių apskrities VPK kriminalistai baigė narplioti praėjusių metų rudenį padarytą nusikaltimą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl Šiaulių mieste įvykdytos vagystės iš buto. Tačiau dėliojant visą įvykių mozaiką ėmė aiškėti, kad įvykdytas visai kitas nusikaltimas. Ir ne vienas, o du.

Surinkus pakankamai įrodymų, tyrimas dėl vagystės perkvalifikuotas į tyrimą dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir pasikėsinimą sukčiauti. Šiais nusikaltimais įtariamas 23 metų Latvijos pilietis. Vaikinas sulaikytas ir, prokurorams surašius kaltinamąjį aktą, netrukus stos prieš Šiaulių apylinkės teismą. Savo kaltę jis pripažįsta.

Rygos gyventojas tikina, kad pažeisti įstatymus ryžosi prispaustas finansinių negandų. Neva niekaip kitaip nesugebėjo atsikratyti skolų. Nusikalstamo plano realizavimui pasirinko Šiaulius. Pernai rudenį atvykęs į Lietuvą, latvis išsinuomojo butą ir vienoje draudimo kompanijoje apdraudė jame neva laikomą savo turtą.

Rugsėjo pabaigoje jaunuolis išlaužė nuomojamo buto lango rėmą ir išvažiavo į Rygą. Po kelių dienų pravirą langą pastebėjo kaimynai ir apie tai pranešė buto savininkui. Šis susisiekė su nuomininku. Grįžęs į Šiaulius latvis konstatavo, kad iš buto dingo jam priklausantys įvairūs daiktai, kurių bendra vertė siekia beveik 15 tūkst. eurų. Nurodė, kad nusikaltėliai išnešė įvairių drabužių, auksinius papuošalus, kompiuterius ir kitus daiktus. Dėl įvykdytos vagystės jis kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK ir jo turtą apdraudusią bendrovę.

Kriminalistai glaudžiai bendradarbiavo su draudimo kompanijos darbuotojais. Paaiškėjo, kad jiems šis Latvijos pilietis jau yra žinomas. Bendrovė jaunuoliui jau buvo išmokėjusi nemažą draudimo sumą dėl Kijeve iš jo automobilio pavogtų daiktų. Įtarimų sukėlė sutapimas, kad pavogtų daiktų sąrašas buvo beveik analogiškas.

Iš pradžių Latvijos pilietis neigė, kad vagystę iš buto inscenizavo, vėliau prisipažino.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio teigimu, vagysčių iš namų inscenizavimas yra tarp dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo atvejų, bandant apgauti draudikus.

„Kasmet fiksuojame apie 250-300 atvejų, kai vienais ar kitais būdais yra inscenizuojama vagystė, didinamas patirtas nuostolis, pranešama apie daiktų, kurių net nebuvo, vagystes ir kita. Vieno sukčiavimo metu, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, gviešiamasi vidutiniškai 6000 eurų išmokos. Taigi, per metus iš klientų, sąžiningai mokančių už draudimą, sukčiai bando gauti apie du milijonus eurų“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Juodeikis.

Dažnai neteisėtai pasipelnyti bandoma klastojant įvykio aplinkybes, kai bandoma apsidrausti jau po įvykio. Taip pat inscenizuojant vagystes iš namų, „pavogti“ daiktai (jų dokumentai) pateikiami skirtingoms draudimo bendrovėms, laikui bėgant turtą apdraudus kitose draudimo kompanijose. Taip siekiama gauti išmoką už tą patį daiktą kelis kartus.