respublika.lt

Lietuviams su vamzdžiais nesiseka. Vienas imituoja meną, o kitas - gamtosaugą

(0)
Publikuota: 2020 sausio 19 17:00:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 11 nuotr.
„Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis (dešinėje) su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir buvusiu konservatorių energetikos ministru Arvydu Sekmoku. D.Ulbinaitės knygos „Nustokim krūpčiot“ nuotr.

„Respublikos“ savaitės akiratyje - „netikėtai“ apsireiškęs 12 km ilgio vamzdis ir visa juo pasibaisėjusi ar tik dabar praregėjusi aplinkosaugos sistema. Pradedant „Grigeo“ grupės prezidentu Gintautu Pangoniu ir baigiant aplinkosaugininkais, prokurorais ir „Grigeo Klaipėda“ siurblinės darbininkais. „Grigeo“ gali pasigirti itin lojaliais, tyleniais darbuotojais. Per tiek vamzdžio egzistavimo metų niekas, išskyrus vieną anonimą, neprasitarė, koks vamzdžio tikrasis vaidmuo švarinant tėviškės gamtą.

 

Simboliška, kad prieš 31 metus, 1989 m. vasarą, tuometiniai Lietuvos žalieji surengė savo pirmąjį žygį būtent prie Klaipėdos celiuliozės ir kartono kombinato. Vėliau tapusio „Klaipėdos kartonu“, o galiausiai „Grigeo Klaipėda“. Kaip prisimena žygyje dalyvavusi klaipėdietė, buvusi ilgametė Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja, asociacijos „Žalia banga“ vadovė Janina Dalija Žukienė, žalieji piktinosi beveik dėl to paties kaip ir dabar. Tada kombinatas savo gamybai ėmė iš Kuršių marių vandenį, o paskui su visais teršalais išleisdavo vandenį atgal į marias. Tąkart, kaip prisimena J.D.Žukienė, griežtą kalbą skėlė advokatė Zita Šličytė. Mitinge dalyvavo ir būsimas signataras Eugenijus Gentvilas.

„Lietuvoje yra apie 200 įmonių, turinčių atskirus nuotekų valymo įrenginius, nors Vakaruose valymo procesus stengiamasi centralizuoti, - pasakojo J.D.Žukienė, - mūsų marios ir taip sunkus ligonis, o jam dar duodama tokia dozė teršalų.“

2013 m. vasarą šalia Trakų nacionalinio parko užsiliepsnojo sandėliuojamų padangų rietuvė. Žala gamtai - milijoninė. 2016 m. rudenį Radviliškio mieste, medienos granules gaminančioje įmonėje, užsiliepsnojo medienos atraižų kalnas. Aukštesnis nei penkiaaukštis namas. Radviliškis skendėjo dūmuose. Žala gamtai, ypač upėms ir gruntui, - milijoninė. 2019 m. - padangų gaisras Alytuje. Vėl milijoninė žala gamtai. Įskaitant ir alytiškių sveikatą. Išvada - jei padangų gaisras Trakuose neatgrasino nuo padangų gaisro Alytuje, tai ir pirmasis Kuršių mariose aptiktas teršalų vamzdis neatgrasins nuo dar neaptiktų kitų vamzdžių. Tykiai sruvenančių į upes ar marias. Anot Klaipėdos prokuroro Juozo Syko, „Grigeo Klaipėda“ teršalai, išpilti į Kuršių marias, 100-130 kartų viršijo leistiną normą. Baisu. Jei sportininkas tokio gurkštelėtų, iškart įtartų vartojant dopingą.

Kai vabzdžiai rūpi labiau nei vamzdžiai...


Gal trūksta gamtos saugotojų? Gal paminėtuose miestuose neveikė tarnybos, atsakingos už gamtosaugą ar priešgaisrinę apsaugą? Kurgi ne. Saugotojų - net tiršta. Lietuvos valstybės plotas per tris dešimtmečius nė kiek nepakito. Valstybė per gerą pusdienį pervažiuojama ir skersai, ir išilgai. Ir šios valstybės gamtą nuolat saugo Aplinkos ministerijos (AM) Aplinkos apsaugos departamentas. Turintis dar 4 departamentus, 22 skyrius, 8 valdybas ir 39 inspekcijas. Tai dar ne viskas. Lietuvos gamtą įvairiais aspektais stebi, tyrinėja Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), kurios vadovas yra tiesiogiai pavaldus aplinkos ministrui. Ši agentūra, savo ruožtu, turi 2 departamentus ir 29 skyrius. Prie Aplinkos ministerijos dar yra Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. Prižiūrinti Lietuvoje 6 rezervatus, 5 nacionalinius parkus, 30 regioninių parkų, Žuvinto biosferos rezervatą ir begalę visokiausių draustinių, biosferos poligonų ir t.t. Visi šie parkai, draustiniai turi 33 direkcijas. Be to, Lietuvos gamtą saugo ir kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų. Pvz., Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“ 1992 m. buvo Švedijos apdovanotas už aktyvią veiklą saugant Baltiją. Daugybė valstybinių įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos miškus gina, ir vilkus saugo, ir 13 g paukštukus pastebi, šikšnosparnius, miegapeles, retas žolytes, auksavabalius puoselėja. Tik su vamzdžiais nesiseka. Vienas Neries krantinėje jau dešimtmetį meną vaizduoja. O kitas, kaip aiškėja, Klaipėdoje po vandeniu kovotoją su gamtos tarša vaizdavo.

Inspektoriai bijo?

Sako - inspektoriams surištos rankos. Jie negali tikrinti naktį ir neįspėję įmonės administracijos. Tačiau padangų, medienos atraižų kalnai, riogsantys vos ne miestų centruose, iš tolo matomi. Pro gyventojų butų langus. Tad kodėl mūsų tarnybos nepastebi nei padangų rietuvių, nei vamzdžių. Atsakymas labai žmogiškas. Baimė. Eilinis inspektorius bijo užkliudyti neeilines personas. Prieš kelis dešimtmečius joks eilinis nuovados policininkas nebūtų drįsęs surašyti protokolo Remigijui Daškevičiui-Daškei. Ar nubausti per greitai važiuojantį Egidijų Abarių-Gogą. Kam rizikuoti. Jei ne jų apsauginiai į miltus sumals, tai jų advokatai pasistengs. Nes laikai buvo neramūs. Tais laikais bijota šautuvo vamzdžio, o dabar irgi vamzdžio. Dabar visokie inspektoriai, pareigūnai nedrįsta surašyti pažeidimų protokolų jau kitokiems bosams. Teisėtai valdantiems didžiules įmones ir remiantiems per rinkimus prezidentus, Seimo narius, merus, paskui su jais pozuojantiems bendrose nuotraukose. Kaip eilinis inspektorius niekada nebūtų vienas, be palydos įėjęs į Gogos ar Gaidjurgio dvarą, taip dabar eilinis inspektorius nedrįsta vienas drumsti stambių gamyklų rimties. Tad inspektoriukas dėl savisaugos tik imituoja uolią gamtosaugą. O kita pusė uoliai imituoja itin ekologišką gamybą. O tuo metu, kai inspektoriai baidosi, o kita pusė vaizduoja švaruolius, eiliniai piliečiai uoliai ir slaptų vamzdžių kontekste jau tragikomiškai rūšiuoja atliekas. Spalvotuose konteineriuose. Su vaikais dalyvauja akcijoje „Darom!“. Valo pamiškes. Atsisako plastikinių maišelių ir produktus susideda į ekologiškas lino drobules. Įsivaizduoju, kaip iš viso to naivaus pilietiško entuziazmo tyliai žvengia visi dar nerasti slaptieji vamzdžiai.

Atims „Ecolabel“ ženklą?

Vamzdžio skandalas sujaudino ir už vandenynus bei jūras atsakingą eurokomisarą Virginijų Sinkevičių. Eurokomisaras suabejojo, ar „Grigeo“ produkcija gali toliau būti ženklinama ekologiniu ženklu „Ecolabel“. Įrodančiu, kad įmonė, gaminanti produktą, imasi visų priemonių apsaugoti žmonių sveikatai.

O kas saugo ne tik žmonių, bet ir žuvų bei kitų vandens gyvių sveikatą? Ar Baltijos bei marių vanduo dar tinkamas žiemą grūdintis sveikuoliams? AAA duomenimis, didžiausias teršalų kiekis į Lietuvos vandens telkinius pateko 2008 m. ir siekė daugiau nei 2250 t. Mažiausiai teršalų išlieta 2014 m. (1500 t), o nuo 2015 m. teršalų kiekiai vėl ėmė didėti. Baltijos jūros ir Kuršių marių ekologinė būklė pastoviai blogiausia Klaipėdos sąsiauryje ir Kuršių marių vandens išplitimo Baltijos jūroje zonoje. Tačiau verslinės žvejybos Kuršių mariose bendrovės „Preilis“ vadovas Virginijus Lisovskis nė už ką nesutiko, kad mariose žuvies mažėja dėl „Grigeo Klaipėda“ vamzdžio:

„Atrodo, kad per tą vamzdį gyvenimas Lietuvoje baigėsi. O kiek yra tokių vamzdžių Lietuvoje? Ar jie visi surašyti kokioje nors bazėje? Ar nebuvo to paties ir tarybiniais metais? Mūsų upės ne vien per Lietuvą teka. Atneša į marias teršalus ir iš kitų valstybių. Žuvies mažėja dėl Jūrų uosto veiklos, pasikeitusių srovių ir kormoranų. Jie Kuršių nerijoje 7-8 mėnesius būna, 12 tūkst. porų čia peri. Paskaičiuokite, kiek jie išgaudo žuvų, jei kasdien kormoranui reikia 400-600 g? O aplinkosaugininkai juos saugo ir aiškina, kad kormoranas maitinasi tik menkavertėmis žuvimis. Negi jis vandenyje tas žuvis rūšiuoja?“

Taip ir gyvename. Su slaptais vamzdžiais, kurių gamtininkai nemato, ir su kormoranais, kuriuos gamtininkai saugo. Vieni teršia marias, kiti - žudo Kuršių nerijos pušis. Vienur - didesnio pelno vaikymasis, kitur - trumparegiškumas. O piliečiams telieka naiviai rūšiuoti šiukšles.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s