1 nuotr.Lietuvoje, matyt, nebėra didesnių problemų, nei bausmes atliekančių nuteistųjų bėdos. Jų skundais užverstos ne tik įvairiausios šalies, bet ir užsienio institucijos. Lyg to dar būtų maža, netrukus nusikaltėliai savo reikalavimus galės reikšti ir prisidengdami naujai kuriamomis nuteistųjų kolektyvų tarybomis. Naivu tikėtis, kad į pastarąsias bus įtrauktas bent vienas nusikaltėlių aukų atstovas. Pagalba tokiems nukentėjusiesiems mūsų šalyje yra tik jų pačių reikalas.
Vakar Kalėjimų departamentas oficialiai pranešė, kad šalies pataisos namuose bus steigiamos nuteistųjų kolektyvų tarybos. Departamento vadovas Virginijus Kulikauskas jau pasirašė jų steigimo nuostatus.
„Tai bus civilizuotas būdas išgirsti nuteistuosius. Ligi šiol beveik apie visas problemas jie pranešdavo skundais. Tikimės, kad per nuteistųjų tarybas bus keliamos ir išsakomos sisteminės problemos, kurios rūpi didesniajai daliai nuteistųjų. Toks būdas padėtų ne tik spręsti daugiau buitinių, su nuteistųjų užimtumu susijusių klausimų, bet, manome, pagerintų ir psichologinį klimatą įstaigose. Nuteistieji patys dalyvautų priimant kai kuriuos sprendimus", - vylėsi V.Kulikauskas.
Daugumą tarybose sudarys nuteistųjų atstovai, taip pat jose bus po vieną pataisos įstaigos ir Kalėjimų departamento darbuotoją, bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų narį. Tarybos, teikdamos siūlymus ir keldamos rūpimus klausimus, spręs sistemines problemas. Daugiausia buitines, ūkines ar susijusias su nuteistųjų užimtumu.
Kalėjimų departamentas tikina sieksiantis, kad nuteistųjų tarybos nebūtų vien formalus darinys. Jos planuoja rinktis reguliariai, bent kartą per tris mėnesius, pasitarimai bus protokoluojami, o siūlymai teikiami pataisos namų administracijai, kuri turės užtikrinti grįžtamąjį ryšį.
Teigiama, jog nuteistųjų tarybos būtų vienas pirmųjų žingsnių imantis Bausmių vykdymo sistemos reformos. Pastarosios esmė yra nuteistųjų resocializacija. Tai - socialinio mokymosi procesas, kuris užtikrintų ne tik normalias gyvenimo sąlygas pataisos namuose, bet ir parengtų nuteistuosius gyvenimui po bausmės, kad palikę pataisos įstaigą jie būtų motyvuoti, galėtų dirbti, palaikyti santykius su artimaisiais, šeima bei daugiau nenusikalstų.
Nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos pirmininkas Petras Ancelis tokį sumanymą iš esmės vertina teigiamai. Tačiau labai atsargiai. Neabejoja, jog viskas priklausys nuo to, kas realiai bus daroma.
„Įkalinimo įstaigose esančias problemas reikia spręsti. Jų daug ir jokia tai paslaptis. Visuomenė plačiai informuojama tik kaip blogai gyvena nuteistieji. Tačiau visi kažkodėl pamiršta nuo jų nukentėjusius žmones. Lyg nežinotų, kad bet kuris iš mūsų bet kada gali tapti nusikaltimo auka. Ir nenuostabu. Nukentėję asmenys ne visada suranda kontaktus su teisėsauga, ką jau kalbėti apie valdžios dėmesį. Kada jūs girdėjote, kad koks valdžios atstovas ar politikas viešai išreikštų nukentėjusiuosius palaikančią poziciją. Aukos jau seniai yra paliktos vienos. Toks jausmas, jog valstybė rūpinasi tik nusikaltėliais. Apie tai visi žino, bet niekas nekalba. Tylima ir laukiama dar vieno „perkūnėlio" ar „žemės sudrebėjimo". O tada eilinį kartą pasipils kaltųjų paieškos.
Nusikaltimų aukos pasigenda elementaraus dėmesio. Mūsų niekur nekviečia. Nei į susitikimus, nei į konferencijas ar viešas diskusijas. Ką jau kalbėti apie įstatymų rengimą ar projektų derinimą. Tyla. Tik žiniasklaida dar retkarčiais pajudina. Labai gaila. Ir prie gero tai tikrai neprives. Ir ypač dabar, kai gyvename uždarų durų ir uždarų langų visuomenėje, pasyvioje ir uždaroje. Skauduliai metų metus kaupiasi ir jei į tai nereaguosime, numosime ranka į nukentėjusiuosius, rūpinsimės tik nusikaltėlių gerove, nebaudžiamumas išaugs į kur kas didesnius dalykus", - „Vakaro žinioms" sakė P.Ancelis.
