1 nuotr.Virtualiųjų valiutų operatoriai Lietuvoje veikia kone „laukinių Vakarų" sąlygomis. Jų skaičius auga lyg ant mielių, daugelio įmonių steigėjai - užsienio piliečiai. Ekspertai perspėja apie išaugusią pinigų plovimo ar sukčiavimo riziką.
„Pratekėjo" šimtai tūkstančių
Virtualios valiutos (kriptovaliutos) džiunglės nepatyrusius žmones nuveda ir į teisiamųjų suolą. Štai Šiaulių apskrities policija neseniai baigė ikiteisminį tyrimą, pradėtą dar užpernai rugsėjį, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdybos pareigūnai informavo apie vienos šiaulietės trijuose bankuose gaunamus pavedimus, kurių pagrįsti ji negalėjo.
Iš pradžių 59 metų moteris turėjo liudytojos statusą, o paskui tapo įtariamąja dėl sukčiavimo. Kaip nurodo Šiaulių policijos pareigūnai, užpernai nebeturėjusi pajamų šiaulietė užkliuvo už investicijų į kriptovaliutas reklamos. Ji apie tai neturėjo žalio supratimo, tačiau jai pagelbėti nuotoliniu būdu pasisiūlė neva brokerė-analitikė. Moteris parsisiuntė programą „AnyDesk", kuri leido „brokerei" šiaulietės kompiuteryje prisijungti prie jos elektroninės bankininkystės. „Pagalbininkė" padėjo „investuotojai" prarasti apie 1500 eurų.
Tuomet šiaulietė susirado kitą investavimo platformą, kurios atstovas pasiūlė padėti dirbti jam. Šiaulietei tereikėjo skirtinguose bankuose savo vardu atsidaryti sąskaitas ir per „AnyDesk" programą leisti prisijungti prie jų per savo kompiuterį bendrovės atstovui. Vyras užtikrino, kad veikla legali, paprašė asmens duomenų dėl įdarbinimo. Viskas liko pažadais.
Šiaulietės darbas buvo paprastas: įjungdavo programą, pranešdavo apie įplaukas, „Smard-ID" patvirtindavo atstovo atliekamus pavedimus iš savo sąskaitų. Nuo liepos iki rugpjūčio į jas buvo pervesta daugiau nei 200 tūkst. eurų, kuriuos atstovas „perplukdydavo" į savo žinioje esančiąsias.
Nuo kiekvieno pavedimo moteriai palikdavo šiek tiek pinigų. Netikėtai iš bankų šiaulietė sulaukė prašymų nurodyti jų kilmę. Tariamas investicinės bendrovės atstovas ją ramino, kad parengs reikiamus raštus. Tačiau finalas buvo liūdnas - sąskaitos buvo užblokuotos, ir prasidėjo bendravimas su pareigūnais.
Sudėtinga atsekti lėšas
„Vakaro žinios" rašė, kad FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos ekspertai fiksavo rekordinį pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičiaus per 2021 m. augimą - jų padaugėjo beveik 24 kartus, lyginant su 2020 m., apie 96 proc. sudarė iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų gauti pranešimai.
Pernai kiek daugiau nei 1,2 karto padaugėjo ir virtualiųjų valiutų operatorių pranešimų. Pinigų plovimo prevencijos specialistai stebi šio sektoriaus suaktyvėjimą.
„Lietuvoje buvo įsteigta ne viena įmonė, užsiimanti virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veikla, ir susidomėjimas tik auga. Jaučiamas užsienio kompanijų, siekiančių įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, aktyvus domėjimasis verslo galimybėmis ir sąlygomis", - sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.
Jis nurodė, kad daugelis kriptovaliutos operatorių steigėjų - užsienio piliečiai. Norint nustatyti virtualios valiutos gavėjus reikalingi technologiniai sprendimai, o dėl sudėtingo lėšų atsekamumo atsiranda galimo pinigų plovimo rizikų. Kaip žinoma, kriptovaliuta yra skaitmeninė, ji leidžia anonimiškai atlikti mokėjimus internete.
„Vertiname šių dienų realijas. Šio sektoriaus augimas kelia tam tikras rizikas. Būtina investuoti į technologinius, išmaniuosius sprendimus ir nuolat kelti pinigų plovimo prevencijos specialistų kvalifikaciją", - „Vakaro žinioms" komentavo M.Petrauskas.
Siūlo griežtinti priežiūrą
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis taip pat atkreipė dėmesį į kriptovaliutų operatorių bumą - anot jo, tereikia pažiūrėti, kiek daug šiame sektoriuje ieškoma darbuotojų. „Vakaro žinioms" vadovas sakė: „Anksčiau tokios įmones dažniau steigdavosi Estijoje, bet ten buvo sugriežtinti reikalavimai pradėtas licencijavimas. O Lietuvoje tereikia užsiregistruoti ir informuoti FNTT apie asmenį, kuris bus atsakingas už pinigų plovimo prevencijos veiklą. Mano nuomone, to nepakanka."
E.Vytuvis sutinka, kad virtualių valiutos operatorių atėjimas augina pinigų plovimo ar sukčiavimo riziką. Jis pabrėžė, kad ji didėja, kai veikiama lyg „laukiniuose Vakaruose", kai nėra nustatyta aiškių žaidimo taisyklių.
„Turime eiti šios veiklos licencijavimo keliu. Atsirastų didesni reikalavimai - nuo pinigų plovimo prevencijos iki didesnio įstatinio kapitalo turėjimo. Tuomet būtų daug lengviau valdyti rizikas. Europos Sąjungoje rengiamas virtualių valiutos operatorių reglamentavimas, tačiau tai gali užtrukti", - kalbėjo jis.
