Kol vieni verslininkai dėl koronaviruso paskelbto karantino skaičiuoja didžiulius nuostolius, kiti įžūliai spjauna į įstatymus ir džiaugiasi pandemijos metu į kišenes srūvančiais milijonais eurų.
1 nuotr.
Su finansiniais nusikaltimais kovojantys pareigūnai pričiupo septynis asmenis, tiesiogiai ir netiesiogiai valdančius penkias įmones. FNTT atliekamo tyrimo duomenimis, tarpusavyje susiję įtariamieji siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui.
Verslininkai laiko veltui negaišo ir veikti ėmė vos tik šalyje paskelbtas karantinas. Praėjusiųjų metų balandžio-liepos mėnesiais valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Mažiausia paskola siekė beveik 60 tūkst., didžiausia - 0,5 mln. eurų.
Kad atitiktų paskoloms gauti keliamus reikalavimus, įtariamieji imitavo sandorius tarp minėtų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą. Penkioms įmonėms paskolos suteiktos pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.
Įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pareikšti septyniems fiziniams asmenims ir penkių juridinių asmenų atstovams. Sostinėje, Vilniaus ir Kauno rajonuose (darbo vietose, namuose ir automobiliuose) atliktos 25 kratos. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas daugiau nei 4 milijonų eurų vertės jų turtui.
Griežčiausia gresianti bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama - laisvės atėmimas iki trejų metų. Lygiai tokia pati, kaip ir už dokumentų klastojimą.
