Kodėl vaikai žudo tėvus?

Bent artimą tiesai išvadą bus galima padaryti išgirdus mirties išvengusio 80-mečio senelio liudijimus ir apklausus E.Anupraičio seseris. Negalima atmesti, kad svarus bus ir psichiatrų žodis. Nes kol kas tai, kas yra žinoma ir ką liudija nužudytųjų kaimynai bei paties įtariamojo bendradarbiai, netelpa į jokius rėmus. Žudiku tapo ramus, niekam nekliūdavęs, mokykloje moksliuku laikytas jaunuolis, kuriam išvykus studijuoti chemijos į Angliją turėjo, bent jau taip atrodo, vertis gražios perspektyvos.

Kur palūžo jaunas vyras? Kodėl jam staiga prireikė įsigyti ginklą savigynai?

Tikėtina, kad atsakymus į šiuos klausimus greitai sužinosime. Nes Anupraičiai, kad ir glaudęsi nuošaliame vienkiemyje, vis dėlto gyveno tarp žmonių.

Todėl Gaižėnų įvykius lyginti su Lietuvoje vykusiomis analogiškomis tragedijomis anksti. Šiandien gretinimas įmanomas tik konstatuojant tai, kad vaikai tapo tėvažudžiais. Kai kurios istorijos rodo, kad nusikaltimų motyvu tapdavo tėvų turtas.

Įgriso kaltinimai?

Pirmoji tragedija, ilgai kausčiusi Lietuvos dėmesį, rutuliojosi Biržų rajone 1995-ųjų pavasarį, kai Kupreliškio kaime buvo pasigesta visos šeimos - 41 m. Danutės ir 39 m. Jurgio Vajėgų bei jų 10-metės dukrelės. 18-metis Danutės sūnus iš pirmos santuokos Mindaugas Daunoras tik po mėnesio pranešė policijai, kad jo motina, sesuo ir patėvis dingo neva išvykę į Latviją.

Iš pradžių tyrę šią versiją, kuri nepasitvirtino, Biržų tyrėjai buvo benuleidžią rankas, bet iš sostinės komandiruotas kriminalistas atkreipė dėmesį į šalia alytnamio užbetonuotą kanalizacijos šulinį. Išdaužus pusmetrio betono sluoksnį, šulinyje rasti dingusiųjų kūnai.

M.Daunoras prisipažino naktį nužudęs motiną ir patėvį. Anot ekspertų, mergaitė į šulinį buvo įmesta dar gyva.

Prokurorams M.Daunoras prisipažino konfliktavęs su patėviu, kuris jam priekaištaudavo dėl vagiliavimo, o motina jo neužstojo. Paskutinis susikirtimas su J.Vajėga įvyko žudynių išvakarėse. Neoficialiai sklandė ir kita versija: žudikas siekė atsikratyti tėvų norėdamas gyventi savarankiškai ir puoselėdamas šiltus jausmus trejais metais vyresnei savo seseriai.

Kalėti iki gyvos galvos nuteistas M.Daunoras po kelerių metų kalėjimo kameroje nusižudė.

Kvaišalų pėdsakas

Praėjus trejiems metams plačiai nuskambėjo kitas įvykis. 1998-ųjų gegužę automobilyje buvo rasti šūviais į galvas nužudyti Kauno verslininkai - bendrovės „Durpių statyba“ generalinis direktorius 47 m. Algirdas Paškauskas ir jo 42 m. žmona Nijolė, vadovavusi bendrovei „Kauno ranga“.

Tyrėjai nuo pat pradžių spėjo, kad žudikas ar žudikai turėjo pažinoti sutuoktinius, nes abiem šauta į galvas nuo galinės automobilio sėdynės. Tačiau, nenustačius įtariamųjų, bylą teko stabdyti. Byla pajudėjo tik po 4 metų, kai prabilo nuo nesibaigiančių brolio orgijų pavargusi nužudytųjų dukra. Mergina atskleidė, jog brolis Audrius Paškauskas prašęs liudyti, kad nusikaltimo metu jis buvęs namie. Tada visa Lietuva išgirdo, kad tėvus nužudė sūnus, o jam talkino Julius Charževskis. Mintis atsikratyti gimdytojų kilo dėl nuolatinių konfliktų su tėvu dėl pinigų. Į narkotikus įjunkęs A.Paškauskas nusprendė, kad visos problemos išsispręs pašalinus tėvus. Tėvažudžiui buvo skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Narkotikai į kraupų nusikaltimą pastūmėjo ir klaipėdietį Ruslaną Rožkovą, sumaniusį išžudyti visą savo šeimą - tėvus ir du brolius. Iki galo įvykdyti kėslų nepavyko, nes pasamdytam žudikui pritrūko patirties. Vis dėlto nuo jo rankos 2003 m. rugpjūčio 31-osios naktį žuvo užsakovo bendravardis šeimos galva advokatas Ruslanas Rožkovas, o grumtynių triukšmo pažadintas sūnus Tachiras buvo sužalotas keliolika dūrių peiliu. Advokato žmona ir kitas sūnus nenukentėjo užpuolikui pasprukus.

Kriminalistai palyginti greitai išaiškino nusikaltimą nustatę, kad žudiką į namus buvo įleidęs kažkas iš šeimos narių. Tada paaiškėjo, kad 19-metis Ruslanas už artimųjų išžudymą 16-mečiam kaimynui Artūrui Strakšiui buvo pažadėjęs sumokėti 1,5 milijono litų.

Nors teisme nusikaltimo organizatorius bandė gintis pateikdamas versiją, kad tai tebuvo kerštas tėvui už vaikystėje patirtą seksualinę prievartą, teismas R.Rožkovu nepatikėjo ir nuteisė jį 15 m. kalėti. Nei prokurorams, nei teismui neliko abejonių, kad į narkotikus įjunkusiam advokato sūnui rūpėjo viena - užvaldyti tėvų turtus.

Žudė psichikos ligonis

Bylų, kai teismuose atsiduria vieną iš tėvų nužudę vaikai, nėra reta. Tai paprastai būna spontaniški, pagimdyti akimirkos įniršio, proto užtemimo pastūmėti nusikaltimai, kurių pradžia dažniausiai tampa alkoholis. Tačiau šiauliečio gydytojo Povilo Pečiulio istorija gali būti išimtimi: sūnų, kuris nužudė savo tėvą, nusikalsti pastūmėjo ne girtavimas ir ne turtai.

Šiaulių akušerijos ir ginekologijos klinikos skyriaus vedėjas 59 m. P.Pečiulis dingo 2008-ųjų spalį. Jo pasigedę bendradarbiai iškvietė policiją, kuri gydytojo namuose aptiko kraujo pėdsakų. Įtarimai krito ant 23 m. sūnaus Vytauto, kuris taip pat buvo dingęs. Namie pasigesta pinigų. Po dešimties parų jaunas vyras, įkalbėtas sesers, pats atvyko į policiją ir prisipažino tėvą nudūręs, o išniekintą kūną užkasęs Bubių miške.

Psichiatrai patvirtino prokurorų įtarimus, kad jaunuolį griebtis peilio galėjo pastūmėti paūmėjusi psichikos liga. V.Pečiulis studijavo Londone programavimą (sutapimas: E.Anupraitis taip pat mokėsi Anglijoje - aut. past.), jo mokslus finansavo tėvas. Tačiau susirgęs psichikos liga, jaunuolis studijas metė ir nežinant tėvui gyveno Šiauliuose. Spėjama, kad tai sužinojęs P.Pečiulis nusprendė rimtai pasikalbėti su sūnumi, o šis į gimdytojo priekaištus atsakė peilio dūriais.

Psichiatrai nustatė V.Pečiulį esant nepakaltinamą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“