Praėjo daugiau nei dveji metai po kelto "LISCO Gloria" gaisro Baltijos jūroje, tačiau ikiteisminis tyrimas Klaipėdoje dar nebaigtas. Jį apsunkino tai, kad reikėjo prašyti kelių šalių teisinės pagalbos. Kol jis nebaigtas, ne visiems Lietuvos vežėjams atlyginta už krovinių praradimą. O ir pati laivo savininkė AB "DFDS Seaways" dar tebesitiki gauti kompensaciją iš draudikų. Tarptautinė jūrų organizacija šios avarijos apibendrinimus turėtų pateikti tik šiemet kovą, rašo "Vakarų ekspresas".
Gaisras AB "DFDS Seaways" ro-pax laive "LISCO Gloria", plaukusiame iš Kylio uosto (Vokietija) į Klaipėdą, kilo 2010 m. spalio 9-osios naktį. Keltu plaukė 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai, buvo 180 krovininio transporto priemonių ir 40 lengvųjų automobilių. Incidento metu nesunkiai nukentėjo 28 keleiviai, daugiausia jų apsinuodijo smalkėmis. Gaisras buvo gesinamas kelias dienas, paskui keltas nuvilktas į Danijos Odensės laivų statyklą, o vėliau partemptas į Klaipėdos uostą ir supjaustytas kaip metalo laužas. Sudegusį keltą "LISCO Gloria" kaip metalo laužą nusipirko Estijos koncerno "BLRT Grupp" narės AB Vakarų laivų gamyklos antrinė bendrovė UAB "Vakarų Refonda". Dabar linijoje Klaipėda-Kylis vietoj "LISCO Glorios" dirba ro-pax laivas "Regina Seaways".
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės teigimu, ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas. Buvo daug šalių, į kurias reikėjo kreiptis teisinės pagalbos - prašyta apklausti liudytojus, pateikti rašytinius duomenis ir t. t. Mat laivu "LISCO Gloria" keliavo Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių piliečiai. Ir visi jie privalėjo būti apklausti.
Iš kai kurių šalių atsakymai buvo gauti tik pernai prieš pat Naujuosius metus. Atsakymas iš Latvijos, kurioje gyvena apie 20 liudytojų, atėjo ne per seniausiai, nors teisinės pagalbos prašymas buvo išsiųstas dar gerokai prieš pusmetį. Beje, kitų šalių atsakymai parašyti ne lietuvių kalba, tad dabar dar atliekami kai kurių jų vertimai į lietuvių kalbą.
Prokurorės žiniomis, šiuo metu praktiškai visi liudytojai, kurių skaičiuojant ir laivo įgulos narius, buvo per 250, jau yra apklausti arba dar laukiama atsakymo į teisinės pagalbos prašymą.
Pasak prokurorės, "DFDS Seaways" didžiajai daliai tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, kurie figūruoja toje byloje, jau yra atlyginusi žalą, su kai kuriais yra pasirašytos taikos sutartys, liko tik vienas kitas asmuo.
Kada bus baigtas ikiteisminis tyrimas, koks bus procesinis sprendimas, ar byla pasieks teismą, ar ne, prokurorė K. Prialgauskienė ir dabar dar negalėjo pasakyti.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" specialistas draudimo klausimams Gintaras Leščinskas sakė, kad iš principo už transporto priemones, apdraustas draudimo bendrovėse, su vežėjais atsiskaityta. Tai yra daugelis vežėjų, turėjusių transporto priemonės (KASKO) draudimą, už sudegusias priemones išmokas Lietuvoje jau gavo. Tačiau viena labai stambi Klaipėdos transporto įmonė apskritai neturėjo KASCO draudimo, o "LISCO Glorijoje" sudegė apie 30 jos puspriekabių. Ji šios problemos iki šiol neišsprendė.
Kai kurios įmonės, "Linavos" narės, vežė brangius krovinius. Buvo ir tokių vežėjų, kurie gabeno, pavyzdžiui, 1,5 mln. eurų vertės krovinį. Jo siuntėjas prašo atlyginti žalą, o vežėjai nežino, ką atsakyti. Dar net nebaigtas Klaipėdoje vykstantis ikiteisminis tyrimas, tad teismo procesas dar nėra prasidėjęs, ir kol nenustatyti įvykio kaltininkai, situacija vis dar tebėra įstrigusi. "Yra vežėjų pakibusių ant plauko. Krovinio savininkas panorėjęs gali paduoti juos į teismą. Taigi mūsų problemos dar nėra pasibaigusios", - sakė G. Leščinskas. - Krovinių savininkams nėra didelio skirtumo, kas atlygins nuostolius už krovinius, kurie sudegė tame kelte. Tačiau jiems lengviausia ir patogiausia apkaltinti vežėjus ir reikalauti iš jų. Kad ir kaip būtų, jie yra kur kas silpnesni nei kelto savininkai", - teigė "Linavos" specialistas draudimo klausimams.
Pasak G. Leščinsko, viskas turėtų paaiškėti tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Tada prokuroras spręs, ar perduoti bylą teismui, ar ne. Jeigu byla bus perduota į teismą, tada jau bus nagrinėjama visa bylos medžiaga ir bus ilgas teisminis kelias. Tokiu atveju vežėjai turėtų šansų gauti kompensaciją už krovinius. Nuostoliai dėl prarasto krovinio neatlyginti beveik niekam, tai yra didžiausia, pasak G. Leščinsko, problema.
Dabar svarbiausias yra ikiteisminis tyrimas, atliekamas Klaipėdoje, o Danijos teisme bus nustatomas kompensacijos dydis. Teismo procesas Danijoje, pasak G. Leščinsko, yra pristabdytas, danai irgi laukia Klaipėdos ikiteisminio tyrimo pabaigos.
