2 nuotr.

Albinas Riklikas

Raseinių apylinkės teisme jau beveik 5 metus nagrinėjama didelio masto mokestinio sukčiavimo byla, kurioje buvęs mediena prekiavusios bendrovės savininkas teisiamas kartu su savo darbuotojais - miškavežių vairuotojais. Jiems inkriminuojami nusikaltimai vykdyti 2003-2004 m., iki senaties termino beliko keli mėnesiai, o teisme teišnagrinėta pusė bylos medžiagos. Kad ir ką nuspręstų Temidė, vieną kartą teisiamieji jau nubausti - verslas sužlugdytas, gyvenimas suluošintas.

Skandalinga pradžia

Beveik prieš dešimtmetį Žemaitijoje medienos prekeivių byla prasidėjo itin triukšmingai. 2004 m. gegužės pabaigoje buvo atlikta apie 60 kratų, sulaikyta apie 30 asmenų, įtariamų PVM ir gyventojų pajamų mokesčio grobstymu per Raseinių r. Viduklėje registruotą, dabar jau bankrutavusią UAB „Baltfela“.

Pasak pareigūnų, Klaipėdos verslininkui Albinui Riklikui priklausiusi bendrovė supirkdavo medieną iš miško savininkų, o dokumentuose buvo rašoma, kad ji perkama iš įvairių įmonių. Vėliau „Baltfela“ visą medieną parduodavo Klaipėdoje įsikūrusiai bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei „Pajūrio mediena“.

Tuomet skelbta, kad manipuliuodami mokesčiais įtariamieji galėjo neteisėtai į savo kišenes įsidėti 9 mln. litų. Bet kai 2009 m. balandį Kriminalinės policijos biuras ir Generalinė prokuratūra tyrimą baigė, galima žala sumažėjo iki 2,7 mln. litų.

Džiaugiasi, kad nenušovė

Klaipėdietis A.Riklikas paskutinį dešimtmetį vadina klaikiausiu savo gyvenime. 2004 m. gegužės pabaigoje paryčiais išlaužę duris į jo namus įsiveržė „Aro“ pareigūnai. Nors vyras teigė nesipriešinęs, jis buvo smarkiai sumuštas, vėliau pusę metų praleido Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

A.Riklikas džiaugiasi tik tuo, kad pavyko likti gyvam per suėmimą, nes „Aro“ vyrai pirmiausia reikalavo atiduoti ginklą.

„Laimė, buvau jį paslėpęs, kitaip greičiausiai būčiau nušautas. Legaliai laikytą pistoletą surado vėliau atvykę policininkai, - sakė klaipėdietis. - Bet apie tai, kad turiu ginklą, žinojo vos keli žmonės. Jau tada supratau, kad kažkas ne taip“.

Iki „Aro“ vizito A.Riklikas teigė sulaukęs 3 skambučių su reikalavimu susimokėti 100 tūkst. litų „už ramybę“. Jam nesant Klaipėdoje buvo apšaudytas ten paliktas jo automobilis.

„Nunešiau kulkas į policiją, kad ištirtų, iš kokio ginklo šaudyta, bet niekas nieko netyrė, - kalbėjo klaipėdietis. - Tačiau kai mane tardė jau Lukiškėse, klausė, kas gi galėjo mašiną apšaudyti. Atsakiau, kad greičiausiai policija“.

Matė tik vieną versiją

Pasak A.Rikliko, tyrėjai jo versijų nesiklausė, o į bylą „susiuvo“ visoje Lietuvoje vykdytus nusikaltimus, visiškai nesusijusius su „Baltfelos“ veikla.

„Kiek pavyko surinkti per visą Lietuvą sąskaitų faktūrų, visas į šitą bylą ir sudėjo - ne tik prekyba mišku, bet ir metalais, grūdais, cukrumi, statybinėmis medžiagomis“, - sakė verslininkas.

Anot jo, į teismą liudyti kviesti neva bendrininkavusių įmonių savininkai jam nepažįstami ir patys jį matė pirmą kartą.

Vyras įsitikinęs, kad byla prieš jį buvo sufabrikuota. Jis iš pradžių galvojo, kad tai konkurentų darbas, tačiau gerokai vėliau vienas buvęs Policijos departamento darbuotojas jam esą atskleidė, kad susidorojimą užsakė verslininko sesers vyras, dirbęs jo įmonėje direktoriumi. Esą jis kartu su vienu buvusiu sovietinio saugumo darbuotoju Aleksandru Ševeliovu nuvažiavo į Vilnių pas pastarojo draugą Kęstutį Tubį, kuris tuo metu buvo Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas, ir įkalbėjo surengti operaciją. Svainis, kuris, A.Rikliko įsitikinimu, iš godumo viską suorganizavo ir raitė parašus ant visų dokumentų, byloje liko tik liudininkas, nors iš pradžių irgi buvo uždarytas į areštinę. Kol įmonės savininkas sėdėjo Lukiškėse, svainis išparceliavo daugiau kaip 200 tūkst. litų vertės turto.
„Jam gi reikėjo atsilyginti tiems, kurie padėjo mane žlugdyti, - sakė A.Riklikas. - Gal manote, kad šiandien tokie dalykai nevyksta? Dar ir kaip - policijos pareigūnai, išėję į pensiją, nusižiūri geras įmones ir jas užgrobia. Maniškė buvo tikrai geras kąsnelis - be skolų, buvo nupirktos 4 naujos miškavežės už milijoną litų, keli šimtai naujų padangų, kuro, kitokio turto. Likau apiplėštas“.

K.Tubis: „Jis blefuoja!“

„Nepažįstu jokio Aleksandro Ševeliovo, gyvenime nesu tokio matęs, - kirste nukirto K.Tubis, „Respublikos“ paklaustas apie dešimties metų senumo operaciją prieš PVM grobstytojus Vakarų Lietuvoje. - Čia tokia žulikų gynybos forma - kaltinti bet ką, kad tik kokiu nors būdu rastų pagrindą išsisukti. Blefas yra tos jo šnekos, aš net nematau reikalo viešai diskutuoti su teisiamu asmeniu. Dirbdamas policijoje tuo metu savo darbą padariau, manau, kad pagal sąžinę. Bet gėda Lietuvai, kad tiek metų procesas vyksta“.

Buvęs aukšto rango policijos pareigūnas, šiuo metu Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas A.Rikliko istoriją puikiai prisimena.

„Spalvinga asmenybė. Kažkada pagarsėjo būdamas vieno bankininko asmens sargybiniu... O PVM tie medienos prekeiviai grobstė itin dideliu mastu, ar ne 9 milijonus pagrobė“, - teigė K.Tubis.

Išgirdęs, kad teisme įrodinėjama žala valstybei tris kartus mažesnė, policijos veteranas apgailestavo, kad prokuratūra prastai atliko savo darbą. Pasak jo, tuo metu kratos ir suėmimai vyko visoje šalyje, pareigūnai buvo nusibraižę schemas, kurios įmonės tarpusavyje susijusios, nes tie ryšiai keisdavosi, jei tik kuria nors iš jų susidomėdavo mokesčių inspektoriai.

Paklaustas, kaip vis dėlto į akiratį pakliuvo A.Rikliko bendrovė, jei Mokesčių inspekcija ją tik gyrė kaip vieną didžiausių Raseinių rajone mokesčių mokėtojų, K.Tubis aiškino, kad įtarimą sukėlė įmonės, iš kurių buvo perkama mediena.

„Akivaizdu buvo, kad mediena prekiauja asmenys, kurių gyvenamoji vieta - sąvartynas. O A.Riklikas organizavo tą benamių verslą, - teigė jis. - Prisimenu puikiai, kai „Aras“ laužėsi į duris, jis skambino savo bendrininkui, o mes naudojome technines priemones ir viską girdėjome. A.Riklikas klausė, ką jam daryti, o tas bičiulis sakė: „Bėk, nes mums visiems dabar bus šakės“. Jie buvo gerai organizuoti, turėjo net balų sistemą transporto inspektoriams, kurie sveria mašinas, tikrina viršsvorį. Jeigu pagaudavo mašiną su viršsvoriu ir įformindavo aktą, tai išskaičiuodavo tam tikrą procentą iš duoklės, kuri per mėnesį buvo 5 ar 6 tūkst. litų“.

Pasak K.Tubio, po policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos operacijų prieš PVM grobstytojus visoje šalyje vieno kubinio metro medienos kaina padidėjo 50 litų, nes sumažėjo šešėlis.

Pasigenda teisingumo

A.Rikliko gynėjo advokato Mariaus Liatuko teigimu, artėjant apkaltinamojo nuosprendžio senačiai, bylos nagrinėjimas Raseinių apylinkės teisme akivaizdžiai forsuojamas, kartais paminant ne tik proceso etiką, bet ir įstatymus.

„Valstybė su savo didžiuliu aparatu nesugebėjo per 10 metų ištirti veiksmų, kuriuos ji laiko nusikalstamais. O dabar stebint procesą panašu, kad imamasi visų priemonių, net apeinant įstatymą, kad ta senatis neateitų. Žiūrima ne kaip bylą išnagrinėti teisingai, o kaip padaryti tai kuo greičiau. Tas forsavimas, mano įsitikinimu, vyksta teisingumo ir procedūrų sąskaita“, - teigė advokatas, savo ginamajam atstovaujantis tik nuo praėjusių metų rudens.

Pasak jo, teismas ne kartą atsisakė pagarsinti tam tikrus dokumentus, nors anksčiau buvo nurodymas, kad naujai įstoję dalyviai su byla galės susipažinti ją skaitant. Teisiamiesiems ir jų advokatams dažnai neleidžiama pateikti klausimų. Į posėdžius net kviečiami policijos pareigūnai, neva drausmės sumetimais, o iš tiesų taip siekiama įbauginti žmones, kad neuždavinėtų kaltinančiajai pusei neparankių klausimų.

„Kai formuluojami didžiuliai kaltinimai, įtraukiamos didžiulės grupės asmenų, kurie, mano nuomone, apskritai nežinia ką ten veikia, žinoma, prokuroro teisė tai spręsti. Bet tada yra kita medalio pusė: turi būti viskas ištirta per protingus terminus, - įsitikinęs M.Liatukas. - Juk negali žmonės būti kaltinamaisiais neribotą laiką, taikomos kardomosios priemonės, varžoma jų laisvė. Ir kai pagaliau praeis tie 10 metų, teismas net negalės pasisakyti, ar jie išties kalti, ar ne“.

Albinas Riklikas: Dėl ikiteisminio tyrimo ir teismų jau tuoj 10 metų niekur negaliu išvykti, turiu reguliariai registruotis policijoje, bankrutuoja mano įmonė. Raseinių mokesčių inspekcija dėl bendrovės mokamų mokesčių priekaištų nereiškė. 2003 metų pabaigoje, paskui 2004 m. balandį, prieš mėnesį iki policijos operacijos Mokesčių inspekcija buvo paėmusi tikrinti visus „Baltfelos“ dokumentus. Viskas buvo gerai.

Pagaliau jeigu buvo kažkokių klaidų ir pareigūnai nustatė, kad padaryta žala, kodėl nebuvo galima susitarti, kaip ją atlyginti? Aš gi niekur nebėgau, nesislėpiau. Įmonė banke turėjo faktoringo sąskaitą ir kas mėnesį be jokio užstato gaudavo po 3 mln. litų. Ta jų suskaičiuota žala iš karto galėjo būti atlyginta. Bet šito niekam nereikėjo. Buvo noras mane ir mano verslą sužlugdyti.

Pas mane dirbo apie 50 žmonių, daugiausia iš aplinkinių vietovių. Kaime darbą ne taip lengva susirasti. O vairuotojai, 16 žmonių, į teismą vaikšto kaip į darbą. Tyrėjai tuos žmones tiesiog apgavo - davė jiems pasirašyti kažkieno surašytus parodymus, žodis į žodį, net su tomis pačiomis klaidomis, ir pažadėjo, kad jie teisme bus tik liudininkais. O kai neberado ką apkaltinti, tai kaltinamaisiais tapo ir vairuotojai.

Povilas URBŠYS, Seimo narys:

Negali būti nei sufabrikuota byla, nei ta, kur tvarkingai surinkti visi įrodymai, nagrinėjama teisme 5 metus. Pirmuoju atveju tai būtų šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, ir jokiu kitu atveju toks vilkinimas nepateisinamas. Susidaro įspūdis, kad teismuose nėra vidinės kontrolės, kad būtų galima išskirti prioritetines bylas, kurios turėtų būti nagrinėjamos visai kitu tempu. Kai bylos teismuose užtrunka taip ilgai, sunku paaiškinti tai kitaip, nei kad jos yra specialiai vilkinamos. Aišku, motyvuojama, kad teismų sprendimai turi valstybėje įtvirtinti teisingumą, bet negalima pamiršti, kad teismai turi įtvirtinti ir žmonių pasitikėjimą tuo teisingumu. Visuomenėje pasitikėjimo teismais tikrai nebus, jeigu ji matys, kad ilgai trunkantis teisminis nagrinėjimas padeda išvengti nusikaltusiems asmenims atsakomybės.

Juolab kad nusikalstamų veikų išaiškinimas ir teisingumo siekimas teismuose kainuoja. Gal kas apskaičiuotų, kokia šios konkrečios bylos savikaina mokesčių mokėtojams? Galėtume dar palyginti ir su padaryta žala. Jeigu pats teisminis nagrinėjimas ir teisingumo vykdymas tampa brangesnis už padarytą žalą, toks teisingumas yra savitikslis. Teismai netampa teisingumo vykdytojais, o tiesiog užsiima teisingumo imitavimu. Kitose valstybėse einama kitokiu keliu - ūkinių finansinių nusikaltimų atveju leidžiama susitarti, kad jeigu atlyginama žala, pasirenkamas kitoks būdas teisingumui įgyvendinti.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Pasidalink: