Kaip nujausti, ar žmogui ginklo reikia savigynai?

Šių metų sausio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo 24 232 asmenys, turintys 28 203 legaliai savigynai įsigytus įvairius ginklus. Pasak Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininko Audriaus Čiupalos, praėjusiais metais siekdami įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklą savigynai, medžioklei ar sportui prašymus pateikė 3300 asmenų.

„Iš šių prašymų patenkinome 2800. Penki šimtai asmenų sulaukė neigiamų atsakymų. Dažniausiai leidimas neišduodamas, kai neatitinkama įstatymų nustatytų reikalavimų. Žmogus negali būti teistas už tam tikrus nusikaltimus, turėti tam tikrų administracinių nuobaudų, ypač skiriamų už pažeidimus, kurie padaromi esant neblaiviam. Leidimas neišduodamas ir jei asmuo kelia pavojų bei grėsmę visuomenei. Siekiantieji jį gauti yra atidžiai tikrinami ne tik teistumų ir administracinių nusižengimų registre, bet ir kitose informacinėse sistemose. Pavyzdžiui, ar adresu, kur gyvenama, nebuvo policijos iškvietimų, smurto šeimoje ar artimoje aplinkoje. Tikrinama daugybėje duomenų bazių. Ir jei asmuo neatitinka keliamų reikalavimų, leidimas jam neišduodamas“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Čiupala.

Pernai 186 asmenys neteko jau turėtų leidimų įsigyti ir laikyti ginklą. 20 iš jų neatitiko sveikatos, 122 - nepriekaištingos reputacijos (nuteisti ar nubausti leidimo galiojimo metu) reikalavimų, 26 ėmė kelti grėsmę ir pavojų visuomenei, 8 prarado ginklą, 8 neteko teisės medžioti, 2 pasiųsti perlaikyti egzamino jo neišlaikė.

A.Čiupalos teigimu, legaliai ginklą įsigijusių šalies gyventojų nuolat daugėja.

„Didelių svyravimų nėra. Kiekvienais metais mes fiksuojame stabilų turinčiųjų legalų ginklą skaičiaus augimą. Jų kasmet padaugėja dviem trim tūkstančiais. Mažėjimo nėra buvę. Sunku įvardyti visas priežastis, kodėl žmogus nori įsigyti ir turėti ginklą. Ko gero, pagrindinė - nori jaustis saugus“, - konstatavo A.Čiupala.


Licenciją vykdyti mokymo kursus šaunamajam ginklui savigynai įsigyti turinčios ir juos nuolat organizuojančios bendrovės „Saugos akademija“ vieno iš vadovų Valentino Miliajevo teigimu, lankančiųjų šiuos kursus netrūksta.

- Ar daug žmonių lanko šiuos kursus?

- Mes juos organizuojame kas 3-4 savaites. Paprastai šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimosi ir panaudojimo savigynai grupėje būna apie 20-25 asmenys. Kursai trunka pusantros savaitės.

- Ar visi juos baigę išlaiko egzaminą?

- Ne visi. Kai kuriems tenka ir perlaikyti. Dažniausiai dėl neįveiktos teorinės dalies.

- Kodėl žmogus nusprendžia įsigyti kovinį ginklą?

- Tai jis daro dėl savigynos, nes nori jaustis saugus ir turėti priemonę apsiginti, jei iškiltų pavojus jo paties ar šeimos narių gyvybėms. Juk ne visi yra perpratę kovos menus ar kaip kitaip gali apsiginti. Valstybė savo piliečiams suteikia teisę valdyti šaunamąjį ginklą, tai jie ja ir naudojasi.

- Kada galima panaudoti turimą ginklą?

- Šaunamojo ginklo panaudojimas yra kraštutinė savigynos priemonė, kai jau nebėra kitų galimybių apsiginti arba šios gali būti neveiksmingos. Jei yra bent menkiausia galimybė ginklo nenaudoti, tai ir reikia jo nenaudoti. Mes visada rekomenduojame pirmiausiai išvengti paties konflikto, galinčio pasibaigti ginklo panaudojimu.

- Ar pas jus atvyksta asmenų, į kuriuos tik pažvelgus matyti, kad jiems ginklo į rankas duoti negalima?

- Ne mes sprendžiame, gali žmogus turėti ginklą ar ne. Toks asmuo pirmiausiai pereina medicinos apžiūrą, o galutinį sprendimą, išduoti leidimą ar ne, priima policija. Pas mus dažniausiai ateina jau turėdami teigiamą policijos atsakymą, kad įvykdžius visus keliamus reikalavimus bus leidžiama turėti šaunamąjį ginklą.

Tačiau ateina ir neturinčiųjų tokių leidimų. Yra asmenų, kurie pirmiausiai lanko kursus ir tik juos baigę sprendžia, bus ar nebus jam reikalingas ginklas. Kad kursus norėtų lankyti koks nors neadekvačiai besielgiantis asmuo, nepasitaikė.

- Ar lengva šauti į žmogų?

- Nėra lengva, nes žmogus yra gyva būtybė.

- Koks turi grėsti pavojus, kad būtų galima savigynai panaudoti šaunamąjį ginklą?

- Kada gali būti panaudotas ginklas, yra aiškiai numatyta įstatyme. Kai yra būtinoji gintis - gresia realus pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai arba kito asmens gyvybei ar sveikatai. Ir šis pavojus turi būti akivaizdus ir neišvengiamas. Apie tai, jog pamaniau, kad kažkas įvyks, ir panaudojau ginklą, negali būti net kalbos.

- Ar Lietuvoje pakankamai griežti leidimo ginklui įsigyti reikalavimai ir ar pakankama jų turėtojų kontrolė?

- Mano asmenine nuomone, pas mus veikianti sistema - subalansuota. Aišku, yra keletas logikos neatitinkančių draudimų, bet jie nesusiję su leidimų išdavimu. Norintys turėti ginklą pereina gana griežtą patikrą ir pareigūnai turi visas galimybes kontroliuoti, ar nepažeidinėjamos ginklų laikymo ar nešiojimo taisyklės, privalomos ginklų savininkams.

- Kokie draudimai neatitinka logikos?

- Pavyzdžiui, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įteisintas draudimas naudoti lazerinius taikiklius. Žmogui, kuris neturi pakankamos praktikos, kaip elgtis su šaunamuoju ginklu, savigynos atveju, kilus realiai grėsmei, tai tik padėtų. Dabar tokius taikiklius leidžia naudoti tik sportui, o sportininkai jų nenaudoja. Kitas pavyzdys - draudimas ginklų parduotuvėms pardavinėti trumpuosius šaunamuosius ginklus. Taip pat ir draudimas ekspansines kulkas naudoti savigynai.

- Reikalavimai griežti, tačiau, kaip parodė pastarieji įvykiai, kraupias žudynes įvykdo ir ką tik legaliai ginklą įsigijęs asmuo.

- Niekada nebus taip, kad mes galėsime absoliučiai nuo visko apsisaugoti. Toks asmuo, net neturėdamas leidimo ginklui ir net paties ginklo, gali sėsti į automobilį ir jį nukreipti į minią.

- Nereti atvejai, kai savigynai legaliai įsigytą ginklą panaudojęs asmuo vėliau yra nuteisiamas už būtinosios ginties viršijimą.

- Kas yra būtinoji gintis, įvardyta labai aiškiai. Aš manau, kad kartais patys teismai jos sąlygas interpretuoja tendencingai. Turėtų būti labiau įsigilinama į pačią situaciją. Sušvelninti ginklo panaudojimo sąlygų taip pat nereikėtų. Žmogus privalo adekvačiai įvertinti jam kilusį pavojų, kad niekaip kitaip, tik panaudojus šaunamąjį ginklą, jį galima pašalinti. Tai priklauso nuo daug faktorių - kaip asmuo užpultas, kuo užpultas, kas užpuolė, ar jis pats neišprovokavo konflikto. Kartais žmonės teismuose tiesiog nesugeba įtikinamai paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tokį savigynos būdą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“