Jaunuoliai negirdi pavojingų signalų

Prieš keletą dienų nedidelį Kaišiadorių miestelį sukrėtė tragiškas įvykis - savo namuose buvo rastas 17-mečio kūnas. Po pirminės apžiūros buvo išsakyta prielaida, kad iš tvarkingos šeimos kilęs gabus jaunuolis iš gyvenimo galėjo pasitraukti pats. Jo kūną, grįžusi namo, rado mama.

Į nelaimės vietą nedelsiant buvo iškviesta medikų brigada ir policijos pareigūnai. Tačiau vaikinui niekuo padėti nebuvo įmanoma. Ant jaunuolio kūno išorinių smurto žymių nebuvo rasta.

Stanislavas Bernikas, Algirdo Brazausko gimnazijos, kurioje mokėsi jaunuolis, direktorius patvirtino, kad vaikinas buvo gabus, dalyvaudavo įvairiose olimpiadose, užimdavo prizines vietas ir ne kartą buvo skatintas už pasiekimus moksle.

Po žinios apie nelaimę mokykloje buvo surengtas susitikimas su pedagogais.

„Jo metu buvo aptarta, kaip reaguoti į tokius dalykus ir buvo numatytas priemonių, kurių reikėtų imtis, kad tai nebepasikartotų, planas. Mokykloje turime ir psichologą, ir socialinį pedagogą, į kuriuos gali kreiptis visi norintys“, - sakė mokyklos direktorius S.Bernikas.

Pasak Kaišiadorių savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorės Eglės Grendienės, stebint pastarųjų ketverių metų tendencijas, bendras savižudybių skaičius rajone sumažėjo per pusę, tačiau jaunimo savižudybių skaičius išliko toks pats.

„Tai yra ir mūsų bėda, ir iššūkis, nes jaunimas šios problemos linkęs nepastebėti ir nepripažinti“, - sakė pašnekovė.

Pasak jos, kelios dienos iki nelaimės įvyko savivaldybių prevencinių darbo grupių ir jaunimo organizacijų lyderių susitikimas. Jo metu kaip tik ir buvo aptariami savižudybių mastai bei ieškoma būdų, kaip situaciją keisti.

„Susitikimo metu jaunimo atstovai gerokai nustebo sužinoję, kiek jų bendraamžių nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo. Tikėtina, taip vyksta ir dėl to, jog mažesniuose miesteliuose lankymasis pas psichologą vis dar vertinamas skeptiškai, o per vieną dieną žmonių požiūrio tikrai nepavyks pakeisti“, - pasakojo koordinatorė.

Paklausta, kaip būtų galima spręsti šį klausimą, E.Grendienė nurodė, jog daugiausia padėtų visuomenės švietimas.

„Tikslinga būtų sustiprinti veikiančią pedagoginę psichologinę tarnybą, kad ieškantiems pagalbos jaunuoliams nereikėtų stypsoti mokykloje prie psichologo kabineto durų kitų moksleivių akivaizdoje. Tikėtina, tada besikreipiančiųjų būtų daugiau.

Nemažai šia linkme dirba ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai, organizuojantys susitikimus su moksleiviais. Jų metu jaunimui suprantamesne ir priimtinesne forma aptariamos aktualios nūdienos problemos - „etikečių“ klijavimas, patyčios, savižudybės. Tokiu būdu siekiama kaimo vaikui paaiškinti, kad prispaudus bėdai į psichologą kreiptis yra būtina ir nieko gėdingo tame nėra. Tikėtina, kad kai tai pasako ne mokytojas, o visai kitas, jaunas žmogus, moksleiviai tokią informaciją geriau priima, greičiau ją įsisavina ir, esant poreikiui, tikrai pasinaudos“, - vylėsi pokalbį baigdama E.Grendienė.