1 nuotr.Kelerius metus rafinuotai, tačiau neretai ir ciniškai veikę apgavikai dažniausiai taikėsi į vienišas moteris. Jų palankumą ir širdis užkariaudavo prisistatydami ne tik prokurorais, bet ir prieš terorizmą kovojančiais pareigūnais.
Penktadienį Kauno apygardos teismas kaltais dėl sukčiaujant padarytos didelės žalos pripažino tris vyrus ir vieną moterį. Nuo jų nukentėjo trylika fizinių ir vienas juridinis asmuo.
Griežčiausia bausmė - 14 metų laisvės atėmimas - skirta septynis kartus teistam Viktorui Vilkauskui (anksčiau turėjo Kęstučio Vilkausko bei Viktoro Leonovo pavardes). Aukų jis pradėjo ieškoti tik išėjęs į laisvę 2015 m. Paprastai prisistatydavo, kaip solidus verslininkas, pulkininko laipsnį turintis buvęs ar esamas specialiųjų tarnybų ar saugumo struktūrų pareigūnas, teisėjas, turintis šešis aukštuosius išsilavinimus ir mokantis septynias kalbas, ES pareigūnas, atsakingas už Baltijos valstybių priežiūrą.
Nusikaltimams V.Vilkauskas kruopščiai ruošdavosi. Didžiojoje Britanijoje net atsidarė įmonę skambiu pavadinimu „Bureau on struggle against terrorism limited", pasisiuvo uniformas su simbolika, panašias į vienos iš Lietuvos specialiųjų tarnybų, važinėjo su automobiliu, kuriame po grotelėmis įmontuoti švyturėliai. Siekdamas apgauti, su moterimis užmegzdavo ir itin artimus santykius.
Buvusiam policininkui Dariui Bacevičiui skirta 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis apsimesdavo generalinio prokuroro pavaduotoju, pigiai nekilnojamąjį turtą aukcione pardavinėjančiu antstoliu.
Vienuoliktą kartą nuteistas, talentingiausiu Lietuvos sukčiumi tituluojamas Alfredas Grigutis kalės 2 metus. Šiuo metu jis jau atlieka bausmę pareigūnams skirtuose pataisos namuose. Jis apsimetė verslininku, galinčiu gauti pigiai parduodamus muitinės konfiskuotus mobiliuosius telefonus.
Ne tik už sukčiavimą, bet ir įmonės turto iššvaistymą bei pasisavinimą, apgaulingos apskaitos vedimą nuteistai Ramintai Aleknavičienei skirta 4 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ji aktyviai veikė, kai mažiau patiklūs nukentėjusieji pinigus už neva parduodamas prekes, nekilnojamąjį turtą ar paslaugas pageidavo duoti ne grynais, o pervesti bankiniu pavedimu. Tam ji pasinaudojo realiai veikusia bendrove, kurios savininkė ir direktorė buvo. Vėliau nusikalstamu būdu gautas lėšas išgrynindavo ir pasidalindavo su bendrais.
