1 nuotr.Dėl merdinčio verslo jaudinasi ne visi naudotų automobilių pardavėjai. Kai kurie iš jų gali pasigirti įspūdingomis apyvartomis ir milijoniniu pelnu. Tačiau dažnai sėkmė tokius verslininkus lydi tik tol, kol jie slepiasi šešėlyje.
Su finansiniais nusikaltimais kovojantys pajūrio teisėsaugininkai pričiupo dvi galimai įstatymus pažeidinėjusias Šiauliuose registruotas mažąsias bendrijas. Jos nuo 2018 metų vidurio pardavinėjo iš užsienio pargabentus prabangius naudotus automobilius. Iš pradžių apie metus tuo vertėsi viena bendrija. Po to ją, kaip įtariama, fiktyviai pardavus, analogišką veiklą toliau tęsė kita.
Bendrijų veikla susidomėję FNTT pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Atlikus 17 kratų, rasti tyrimui reikšmingi dokumentai ir apie 95 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Įtarimai pareikšti keturiems asmenims. Vienas jų sulaikytas dviem paroms, kitiems skirtos kardomosios priemonės, apribota nuosavybė į bankų sąskaitose esančius 280 tūkst. eurų. Areštuotos vienos įmonės akcijos, trys automobiliai, kurių vertė siekia apie 60 tūkstančių eurų, įtariamųjų nekilnojamasis turtas. Pasak teisėsaugininkų, pastarųjų ratas gali plėstis, o padaryta žala didėti.
Abiejų įmonių pardavimai per dvejus metus siekė apie 13 mln. eurų. Bendrijoms vadovavo faktinis jų direktorius, ne kartą anksčiau už įvairius nusikaltimus teistas Šiaulių gyventojas. Oficialiais direktoriais įdarbinti ne kartą taip pat teisti asmenys, įmonių veikloje nedalyvavo.
Lietuvoje parduota tik nedidelė iš Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų jūriniais konteineriais atplukdytų naudotų brangių automobilių. Pagrindiniai jų pirkėjai buvo vokiečiai ir Vokietijoje registruoti juridiniai asmenys.
Siekdamas padidinti automobilių vertę ir sumažinti ar visai išvengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo, šiaulietis į sandorių grandinę įtraukė galimai fiktyvias užsienio kompanijų sąskaitas-faktūras, jose nurodė melagingus duomenis apie automobilio vertę ir taikomą maržą (pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas). Tai darant jam talkino vienas klaipėdietis. Dėl to į šalies biudžetą galėjo nepatekti ne mažiau nei 2 mln. eurų PVM ir 1,5 mln. eurų pelno mokesčio.
Tyrimo metu nustatyta ir viena Klaipėdos bendrovė, pernai pardavinėjusi iš JAV atgabentus automobilius. Per septynis mėnesius už juos gauta 1,7 mln. eurų. Įmonė į apskaitą įtraukė galimai fiktyvias tų pačių užsienio kompanijų sąskaitas-faktūras, kuriose taip pat nurodyti melagingi duomenys apie mašinų vertę ir taikomą maržą.
Už inkriminuojamus nusikaltimus įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
