Vilniaus miesto apylinkės teismas sostinės gyventoją B. L. pripažino kalta dėl neteisėto praturtėjimo ir dokumentų klastojimo. Kaltu dėl neteisėto praturtėjimo teismas pripažino ir juridinį asmenį - B. L. vadovaujamą įmonę. Teismas valstybės naudai konfiskavo 293 tūkst. eurų bei nurodė įmonę likviduoti, nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ir kitą veiklą. B. L. už padarytas nusikalstamas veikas turės sumokėti teismo skirtą 150 MGL (5649 eurų) baudą.
1 nuotr.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, L. B. nuo 2012 m., veikdama savo vadovaujamos įmonės naudai bei interesais, nuosavybės teise turėjo didelės vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Nustatyta, kad pagal suklastotą paskolos sutartį į jos vadovaujamos bendrovės sąskaitą 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais iš lengvatinių mokesčių zonoje registruotos įmonės buvo pervesta 293 tūkst. eurų nenustatytos kilmės piniginių lėšų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.
Teismas konstatavo, kad paskolos sutartis, kuria remiantis į B. L. vadovaujamos įmonės sąskaitą buvo atliekami tūkstantiniai pinigų pervedimai, buvo suklastota, o B. L. suprato, jog į bendrovės sąskaitą suklastotos paskolos sutarties pagrindu įplaukusios nenustatytos kilmės piniginės lėšos negalėjo būti įgytos teisėtu būdu.
Baudžiamojo kodekso 189-1 straipsnyje numatyta, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šią nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
