Į kalėjimus - lyg į pakelės smuklę

Auditas buvo pradėtas prieš gerą pusmetį, sulaukus nerimą keliančių signalų. Didžiausia - visa galima - apimtimi jis buvo vykdomas Alytaus pataisos namuose. Kitose dešimt sistemai priklausančių įstaigų buvo tikrinama tik turto nuoma. Pažeidimų rasta visose, išskyrus Kalėjimų departamentą ir Probacijos tarnybą. Veikiausiai tokio pobūdžio pažeidimų jose nerasta, nes šios įstaigos paprasčiausiai neturi turto, kurį galėtų išnuomoti.

Didžiausias skandalas kilo patikrinus Alytaus pataisos namų veiklą. Ankstesnė Alytaus pataisos namų administracija savavališkai, be Vyriausybės nutarimo, privačiam juridiniam asmeniui panaudos pagrindais perdavė valstybės nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad įstaiga nekontroliavo ir kaip vykdoma panaudos sutartis.

Pavyzdžiui, buvo nustatytas atvejis, kai valstybės turtas privačiam juridiniam asmeniui išnuomotas už 6,6 karto mažesnę kainą, nei tokių patalpų nuomos rinkos kaina Alytaus mieste, o nuomininkas patalpomis ne tik pradėjo naudotis dar iki nuomos konkurso paskelbimo, bet ir turėjo galimybę naudotis beveik 3 kartus didesniu plotu nei išsinuomojo. Teisingumo ministerija netgi sulaukė įstaigos vadovo pavaduotojo prašymo nefiksuoti šio pažeidimo. Pasak Vidaus audito skyriaus vadovės Doritos Visalgienės, šiuo atveju padaryta žala sudaro ne tokią didelę sumą - apie tūkstantį eurų, tačiau, kai bus nustatyti asmenys, kurie šią žalą padarė, dėl žalos atlyginimo bus kreiptasi į teismą regreso tvarka. Netenka abejoti, kad tokias sutartis pasirašinėja įstaigos vadovas.

Alytaus pataisos namų vadovas Kęstutis Jasmontas dar pernai pasitraukė iš pareigų savo noru. Jau tada buvo nustatyta, kad jis ne tik neefektyviai organizavo šios įkalinimo įstaigos veiklą, bet ir neproporcingai bei nepagrįstai skirstė darbo užmokesčio fondą darbuotojams. Pavyzdžiui, 2015-2017 m. nepagrįstai buvo panaudota daugiau nei 150 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Ar jam teks atsakyti už iššvaistytas ar ne ten, kur reikia, panaudotas lėšas, spręs teismas.

Po K.Jasmonto pasitraukimo jo pareigas laikinai ėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Genadijus Lepiochinas. Šią savaitę teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pasirašė įsakymą dėl jo paskyrimo įstaigos direktoriumi.

Kilus „Alytaus skandalui“, buvo patikrintos ir kitos įkalinimo įstaigos. Visos jos, kaip minėta, galimai darė tokius pačius pažeidimus, nuomodamos joms priklausantį turtą. Dauguma atvejų turtas buvo nuomojamas nepaskelbus viešųjų pirkimų. D.Visalgienė paaiškino, kad neskelbti viešųjų pirkimų galima, jei nuomojamos patalpos įstaigai nereikalingos ir yra nenaudojamos. Kitais atvejais jokių išimčių teisės aktai nenumato. „Kokia padaryta žala, dabar sunku pasakyti, nes nuomos kainos visose įkalinimo įstaigose skiriasi. Daugiau tokios tvarkos, kai įstaiga pati nusistato nuomos kainą, nebebus. Visi viešieji konkursai bus skelbiami centralizuotai - per Kalėjimų departamentą“, - sakė D.Visalgienė.

Atliktas auditas atskleidė ir tai, kad daugelio nuomininkų gabenami kroviniai - dažniausiai didelių gabaritų produkcija - į teritoriją patekdavo nepatikrinti. Beveik visais atvejais niekas netikrindavo ir bendrovių darbuotojų. „Daugelis jų ne tik leidimų neturėdavo, jų net nebuvo preliminariuose sąrašuose - tiesiog pasakydavo pavardę ir būdavo įleidžiami. Daugelio pavardės - ne lietuviškos“, - sakė D.Visalgienė. Iš tiesų tai kelia nemenką nuostabą, ypač prisiminus, kai neseniai atvykę į Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime surengtą spaudos konferenciją žurnalistai buvo kruopščiai patikrinti, ką nešasi, perėjo pro patikros vartus. O, bala žino, kokios rūšies publika, daugeliu atvejų ėjo kaip į pakelės smuklę.

„Turiu pabrėžti, kad tai ne atskiros įkalinimo įstaigos, o visos sistemos blogybės, todėl Teisingumo ministerijoje buvo įkurtas Korupcijos prevencijos skyrius, kurio vienas pagrindinių uždavinių yra greitai ir efektyviai užkardyti sistemines negeroves“, - „Vakaro žinioms“ sakė teisingumo ministras E.Jankevičius.