Generalinio prokuroro prašoma įvertinti ikiteisminį tyrimą dėl V.Janušonio

Sveikatos apsaugos ministerija, atlikusi patikrinimą šioje ligoninėje, nurodė, kad dėl nesilaikytų tvarkų koronaviruso infekcija išplito daugelyje ligoninės skyrių, ligoninėje didelis susirgusių darbuotojų ir pacientų skaičius, nesilaikyta infekcijų kontrolės, pacientų izoliavimo, sustabdytas naujų pacientų, kuriems reikalinga skubi pagalba, priėmimas, o šiuo metu veikia tik Akušerijos, Onkologijos ir Infekcinių ligų skyriai.

„Nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti pavesta Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Kyla abejonių, ar ši prokuratūra ir Klaipėdos teisėsauga bus apskritai pajėgi atlikti nepriklausomą, objektyvų ir nešališką tyrimą“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Medikų bendruomenė ir visi šios ligoninės likimui neabejingi klaipėdiečiai turi teisę būti užtikrinti, kad tyrimas bus maksimaliai skaidrus ir nekels abejonių", – antrino Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Seimo nariai primena, kad 2019 m. lapkritį Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai, neapsikentę jos vadovo Vinso Janušonio, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl galimo psichologinio teroro ir netinkamos darbo atmosferos. „28 metus ligoninei vadovaujantis V. Janušonis, turintis glaudžių ryšių Klaipėdos miesto taryboje, nežinojo, kas parašė šį skundą, todėl netrukus kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo V. Janušonio šmeižto ir pareikalauta Sveikatos apsaugos ministerijos atskleisti, kas pasiskundė dėl ligoninės vyriausiojo gydytojo. Tokia „šmeižto byla“ reiškia, kad V. Janušonis turi būti pripažintas nukentėjusiu, o medikai, kurie pasiskundė, – nustatyti ir jų tapatybės atskleistos „nukentėjusiam“, t. y. tam pačiam ligoninės vadovui V. Janušoniui", – sako Seimo nariai.

Jie abejoja, kad po tokio precedento šįkart galima tikėtis objektyvaus tyrimo. „Todėl ir prašome įvertinti, ar, siekiant nešališko ir spartaus ikiteisminio tyrimo, nebūtų tikslinga ir reikalinga ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės perduoti kontroliuoti kitos apygardos prokuratūrai arba kontrolės imtis pačiai Generalinei prokuratūrai“, – pabrėžė L. Kasčiūnas. Jis taip pat prašo įvertinti ir faktą, kai praėjusių metų lapkritį Klaipėdos teisėsauga siekė išsiaiškinti medikų, pranešusių apie pažeidimus ligoninėje, tapatybes, siekiant juos perduoti pačiam V. Janušoniui, kurio netinkamas elgesys buvo skundžiamas.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje padarytų nusikalstamų veikų koordinuos ONKTS prokurorai

Išnagrinėjus balandžio 14 d. gautą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prašymą perduoti praėjusią savaitę pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kitam teritoriniam prokuratūros padaliniui, trečiadienį Generalinėje prokuratūroje priimtas sprendimas minimą tyrimą perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui (ONKTS).

Kaip praneša Generalinė prokuratūra, siekiant užtikrinti šio tyrimo objektyvumą, išsamumą bei pašalinti net tariamas prielaidas dėl šališkumo, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė D. Pocienė, pažįstanti Klaipėdos universitetinėje ligoninės vadovą Vinsą Janušonį, nusišalino nuo šio ikiteisminio tyrimo.

Aukštesniojo prokuroro funkcijas šiame tyrime vykdys Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo veiksmus pavesta atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai.

Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas išnagrinėjus balandžio 8 d. gautą Sveikatos apsaugos ministro pasirašytą pareiškimą, kuris grindžiamas šioje ligoninėje atliktų patikrinimų metu nustatytomis aplinkybėmis bei išvadomis.

Prokuratūros vertinimu ikiteisminis tyrimas yra būtinas tam, kad jo metu būtų kruopščiai ištirti visi pateikti duomenys dėl galimų teisės aktų pažeidimų užtikrinant ligoninės personalui saugias darbo sąlygas bei užkertant kelią viruso Covid-19 plitimui tarp ligoninės personalo bei pacientų.

Tyrimo metu taip pat bus siekiama nustatyti susirgimų Covid-19 atvejų priežastingumą, už teisės aktų reikalavimų vykdymą atsakingus asmenis.

Šs ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl konkretaus asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos, bet siekiant objektyviai įvertinti, ar yra pagrindas SAM pareiškime minimas aplinkybes vertinti kaip nusikalstamą veiką. Įtariamųjų šiame ikiteisminiame tyrime šiuo metu nėra.

Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimas taip pat perduotas išnagrinėti ir Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams. Jie turėtų įvertinti, ar dėl pareiškime nurodytų aplinkybių yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones.