Gaisras Alytuje priminė sprogimą „Azote“

Daugelis turbūt dar prisimena prieš 30 metų tuometinės mūsų spaudos pirmuosiuose puslapiuose mirgėjusią grėsmingą nuotrauką. Pasviręs ant vieno šono didžiulis metalinis rezervuaras buvo iškalbesnis už lakonišką žinią. Jei šiurpas krėtė nuo vaizdo, kokios skaudžios turėjo būti avarijos pasekmės? Antraštės buvo skambios, bet žinios apie katastrofos pasekmes - šykščios.

Tačiau artimiausių rajonų gyventojai ją prisimena. Ilgai dar laidodami artimuosius kalbėjo, kad jie yra tos avarijos aukos. Statistikos, kaip žmones paveikė į atmosferą išsiveržusi, o vėliau gana plačiai artimiausiuose rajonuose nusėdusi, chemija, niekas neteikė.

Yra tik konkreti informacija, kad avarijos vietoje žuvo 7 (iš jų vienas ugniagesys), o sunkiai sužeista 50 žmonių. Galima teisintis, kad buvo tas laikas, kai šalis gyveno ant virsmo slenksčio. Lietuvoje laisvės daigai dar tik skleidėsi, o galios tebebuvo okupacinės valstybės rankose. Nebuvo nei priemonių, nei noro padėti nukentėjusiesiems. Po tiek laiko viskas turėjo pasikeisti, bet nedaug tepasikeitė. Ne vienas jonaviškis, ukmergiškis sako, kad ir dabar nežinotų, kaip gelbėtis, jei kas nors panašaus nutiktų.

Vepriai nepamiršo

Tuometinis vietinio kolūkio civilinės saugos vadovas Romas Petras Šaulys Jonavos „Azoto“ įvykius prisimena iki smulkmenų. Pats stengėsi padėti kenksmingų sprogimo chemikalų užgultos Veprių gyvenvietės žmonėms ir buvo vienas tų, kurie tiesiogiai nukentėjo. Po nelaimės visuomenininkas įkūrė organizaciją „SOS Vepriuose“, kuri ir šiandien labai aktyvi, vykdo kultūrinius projektus.

„Nežinau, kaip pastatyta ta gamykla, kad garai, kurie iš jos patenka į orą, visada nešami į Ukmergės pusę. Ir tada, kai įvyko katastrofa, vėjas pūtė Ukmergės link. Jonava, Kaunas džiaugėsi, ačiū Dievui, chemija ne į mūsų pusę, o mes, artimiausi kaimynai, viską sukvėpavome.

Vepriai įsikūrę įduboje, kurią prieš daugybę metų išmušė meteoritas. Visa iš „Azoto“ gamyklos gaisro atplaukusi chemija toje mūsų dauboje laikėsi apie savaitę. Žmonės, kurie vaikščiojo prie miestelio centre esančio ežero ar arčiau jo, apsinuodijo, daugelis jų mirė.

Visi šunys, katės apsinuodijo, gaišo. Gretimame Deltuvos kaime išdvėsė 35 tūkst. sidabrinių lapių. Jeigu išdvėsė žvėriukai ir žmonėms turėjo būti nekas.

Gerai, kad mano žmona Gražina yra gydytoja, turėjo draugų, vėliau išvažiavome, mus ištyrė ir mes gavome pagalbą. Iš mūsų kaimo 7 žmonės vėliau mirė. Po 1989 metų nuo vėžio mirė daugiau nei trisdešimt Veprių seniūnijos gyventojų. Kas gali pasakyti, kokiam žmonių skaičiui ir kokių ligų pavidalu gyvenimus sutrumpino avarija „Azote“, - nerimauja R.Šaulys.

Žmonės duso

R.Šaulio žmona Gražina Šaulienė tuo metu dirbo ir iki šiol dirba vietinėje ambulatorijoje gydytoja. Pasak Romo, žmona puikiai matė pasekmes, dėl to labai pergyveno, daugeliui stengėsi padėti, bet ne visiems padėti galėjo.

„Netrukus po avarijos į Veprių ambulatoriją ėmė plūsti žmonės, besiskundžiantys dusuliu, galvos skausmais, perštinčia oda. Tuomet kolūkyje buvau šioks toks viršininkas, atsakingas už civilinę saugą, pranešinėjau per vietinio radijo tinklą apie Jonavoje įvykusią avarija, prašiau žmonių išvažiuoti, kas kur gali, užsandarinti šulinius, langus, uždaryti, išsivežti su savim naminius gyvūnus.

Ukmergės partijos sekretorius Budrikis organizavo vepriškių evakuaciją į Deltuvos pusę. Kas važiavo, tuos išvežė, pastovėjo mašinos ten pusdienį, ir parvežė atgal. Grįžę į namus žmonės dirbo įprastus darbus. Neturėjo jokių apsisaugojimo priemonių, be to, net nežinojo, kaip turėtų saugotis nuo teršalų. Neilgai trukus keli gyventojai staiga mirė“, - pasakojo vepriškis. Anot jo, nors vietos medikai manė, jog tai - avarijos aukos, oficialiai to niekas nepatvirtino.

„Iš Maskvos į Jonavą buvo atvažiavę aukšti kariškiai ir mūsų partijos vadai. Kalbėjo, kad jie čia pagėrė, pavalgė ir išvažiavo. Buvo toks manevras padarytas, neva rūpinasi“, - piktinosi „SOS Vepriuose“ įkūrėjas.

Parako statinė

Kaip sureaguotume, jei nelaimė įvyktų dabar? Kaip greitai informacija pasiektų žmones, kokios jie pagalbos sulauktų. Ne vienadienės, o ilgalaikės. „Alytus parodė, kaip sureaguotume. Parodė, kad mes niekam nepasirengę. Ar taip galima išnaudoti pastatus, kurti sau naudą ir negalvoti apie kitus. Kaip žmonės sako, net ir lazda iššauna, o čia - tokios parako statinės...

Jaunimas gal supranta, bet ir jie žiūri savo kailio, savo naudos. Mes gyvename laikais, kai visi, priėję prie aukso gyslos, stengiasi kuo daugiau iš jos išsiurbti. Galvoja, gyvenimas trumpas, jeigu pavyks, tai pasisemsiu. Apie kitus niekas negalvoja.

Tai parodė ir prieš kelias dienas įvykęs incidentas „Achemoje“. Atseit, nieko neatsitiko, tik truputėlis azoto oksido prasiveržė, stabdant vieną iš devynių agregatų. Truputėlis, ar daug, koks skirtumas. Tai rodo, kad pavojus tyko bet kada, bet kokiu metu, o labiausiai nukentėtų tie, kurie arčiausiai. Žmonės net nežinotų, ką daryti“, - nerimauja R.Šaulys.

Pasak R.Šaulio, prieš 30 metų, po užtrukusio tyrimo buvo nustatyta, kad avarija įvyko dėl izoterminės saugyklos konstrukcijos trūkumų. „Gamykla buvo sovietų sąjungos „dovanėlė“. Tokių Baltarusijai buvo sukurtos dvi ir viena Lietuvai. Baisus dalykas, kad toks monstras pas mus atsirado ir tebeegzistuoja iki šiol. „Achemos“ savininkai sako įrengę filtrus, garai nepavojingi, bet aš tuo netikiu. Ten, kur pinigai, apie žmones ir gamtą negalvojama“, - nevynioja žodžių į vatą „SOS Vepriuose“ organizatorius.

ISTORIJA

1989 m. kovo 20 d. apie 11 val. Jonavos „Azoto“ gamykloje sprogo izoterminė saugykla, iš kurios rezervuaro išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako. Amoniakas pasklido aplinkui saugyklą, smarkiai garavo ir užsidegė. Degantis amoniakas pasiekė nitrofoskos cechą, užsidegė ir tas cechas, ir trąšų sandėlis. Dėl aukštos temperatūros prasidėjo cheminis nitrofoskos skilimas, į atmosferą išsiskyrė nuodingos cheminės medžiagos.

Valdžia labiausiai nerimavo, kad vėjas nuodingo debesies neneštų Kauno link. Kauną katastrofa aplenkė, nuodingas apie 50 km ilgio ir 7 km pločio šleifas nuplaukė į kitą pusę. Aplinkinių rajonų vietovėse nuodingų medžiagų koncentracija ore buvo itin didelė, žmonės ir gyvūnai duso, alpo. Labiausiai nukentėjo vos apie kilometrą nuo Jonavos nutolusi Veprių seniūnija.