1 nuotr.Lietuvą pasiekusi antroji šių metų audra buvo gerokai stipresnė už pirmąją. Tai liudija ne tik jai suteiktas Felikso vardas, bet ir padaryti nuostoliai. Juos skaičiuojant džiaugtasi, kad pavyko išvengti žmonių sužalojimų. Tačiau vien pajūrio paplūdimiams sutvarkyti teks skirti nemažai lėšų, jų bus prašoma ir iš Vyriausybės.
Kaip įprasta, siaučiant stipriam vėjui daugiausiai darbo turi ugniagesiai. O praėjusį savaitgalį vėjo greičiui pasiekus uraganinį lygį, jo buvo ypač daug. Likviduoti uragano padarinių gelbėtojams visoje šalyje teko vykti 148 kartus. Daugiausiai iškvietimų sulaukta Klaipėdos apskrityje - 63, Kauno - 28, Tauragės - 17.
Sekmadienį virsdamas medis uostamiestyje kliudė ir apgadino (subraižė stogus) tris automobilius. Paryčiui vėjas ne tik nuvertė du gatvės apšvietimo stulpus, bet ir „nupūtė“ trijų aukštų daugiabučio namo kaminą, šis užvirto ant palėpės ir įlaužė stogą bei lubas. Ugniagesiams teko gaudyti ir pačiame Klaipėdos centre, Danės upėje prie Biržos tilto, vėjo blaškomą pontoninį tiltą. Pavykus pritvirtinti prie kranto, jis netoliese stovinčio burlaivio „Meridianas“ nesiekė ir pavojaus miesto simboliui nesukėlė.
Uragano zonoje ugniagesiai rinko ir tvarkė vėjo atplėštas stogų skardas, lietvamzdžius, įstiklintų balkonų medinių rėmų dalis, šviesoforus ir kelio ženklus, gaudė išnešiotus šiukšlių konteinerius, tvarkė pavojingai kabančius reklaminius stendus, renovuojamų namų dalis, aptvėrė vietas, į kurias nuo stogų ir kaminų krito plytos, nuo elektros laidų kėlė nuverstas televizijos antenas, šalino gatvių nuverstus medžius.
Nors Feliksas ir buvo stipresnis už pirmąją šių metų audrą, jo šėlsmą Klaipėdos jūrų uostas atlaikė sėkmingai. Didžiausias vėjo greitis užfiksuotas sekmadienio rytą - uosto vartuose jis siekė 34,8 m/s. Tuo metu Baltijos jūroje bangų aukštis siekė 6-7 metrus. Dėl stipraus vėjo apribota laivyba (įplaukimo laukė 11 laivų) uoste atnaujinta užvakar vakare. Į Vokietiją ir Švediją išplaukė du jūriniai keltai, leidimo laukę nuo šeštadienio. Dėl audros darbą nutraukė tik Senojoje perkėloje kursuojantys keltai. Naujojoje perkėloje į Smiltynę jie kėlė be sutrikimų.
Nors incidentų uoste neužfiksuota, nedaug trūko, kad situacija būtų tapusi ekstremali. Dėl vėjo vandens lygis uoste pakilo 1,27 m, iki ekstremalaus lygio tebuvo likę vos 23 cm.
Audra be elektros šeštadienį paliko apie 15 tūkst. vartotojų. Užvakar vakare jos vis dar neturėjo 12 tūkst. vartotojų. Daugiausia gedimų užregistruota Klaipėdos, nemažai Vilniaus ir Kauno regionuose. Elektrikų teigimu, daugiausia gedimų įvyko dėl stipraus vėjo nutrauktų elektros oro linijų, ant jų nuvirtusių medžių ar šakų.
Nemenkų nuostolių Feliksas pridarė pajūrio paplūdimiams. Palangoje jie siekia apie 30 tūkst. eurų. Vien centrinio kurorto pliažo plotis sumažėjo per pusę (nuo 100-120 iki 50-60 metrų), teks iš naujo nutiesti apie 700 kvadratinių metrų medinių takų. Pastaruosius buvo galima išsaugoti, tačiau gamta nelaukė, kol palangiškiai po švenčių ras laiko juos nuimti.
Preliminariais duomenimis, Klaipėdos paplūdimiams padaryta žala sieks iki 100 tūkst. eurų. Į pagalbą tvarkant paplūdimius uostamiesčio valdžia žada kviesti ne tik savanorius, bet ir kariškius, policijos mokyklos kursantus.
Audra labiausiai nuskriaudė Pervalką, jūros bangos paplovė 300-400 metrų kopagūbrio, palikdamos apie dviejų metrų aukščio skardį. Neringiškiai stebėjosi, kad stichija beveik nepalietė šalia esančios Preilos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
