Europos grąžinimo fondo (EGF) lėšomis pernai į kilmės šalis iš Lietuvos grąžinti 139 nelegalūs imigrantai.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM), nepaisant ekonominio sunkmečio, Lietuva trečiųjų pasaulio šalių piliečiams išlieka patraukli prieglobsčio teikėja, tranzito šalis į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Vidaus reikalų viceministro Stanislovo Liutkevičiaus teigimu, pernai į Užsieniečių registracijos centrą (URC) buvo pristatyta 320 užsieniečių, iš jų - 218 buvo nelegalūs imigrantai. 139 užsieniečiai sugrįžo į kilmės šalis. Tam panaudota daugiau nei 125,6 tūkst. litų iš EGF metinės programos.
URC duomenimis, daugiausiai nelegaliai atvykusių piliečių - 81 - buvo iš Rusijos Federacijos, 77 - iš Gruzijos, 24 - iš Baltarusijos, 21- iš Afganistano, 17 - iš Šri Lankos.
Daugiausiai nelegalių imigrantų į Lietuvą pateko pėsčiomis per Lietuvos ir Baltarusijos valstybinę sieną ir automobiliais per Lietuvos ir Latvijos pasienį.
Iki grąžinant į kilmės šalį ar perduodant kitoms ES šalims, URC nelegalai vidutiniškai praleidžia 2 mėnesius. Valstybės biudžetui vieno žmogaus išlaikymas per šį laikotarpį kainuoja apie 3,5 tūkst. litų.
"Esame suinteresuoti kuo greičiau juos grąžinti į kilmės šalį pasitelkdami EGF paramą. Be to, visiems nelegaliai į šalį patekusiems asmenims teikiame informaciją apie savanoriško grįžimo galimybes, teikiančias daugiau naudos nei priverstinis grąžinimas", - sako URC vadovas Robertas Petraitis.
Anot jo, brangiausiai kainavo Nigerijos piliečio ir jo mažamečio sūnaus kelionė namo, kuriai išleista apie 11 tūkst. litų. Nemažai kainavo ir nelegalaus imigranto grąžinimas į Kongą. Už lėktuvo bilietą buvo sumokėta 8 tūkst. 623 litai, be to, kainavo dviejų centro darbuotojų palyda iki Rygos oro uosto.
Šiais metais EGF programai numatoma skirti beveik 72 mln. eurų. Iš jų apie 75 proc. yra Europos Bendrijos lėšos.