respublika.lt

Dokumentų klastojimas - pelningas verslasnuotraukos (4)

2020 sausio mėn. 15 d. 10:15:06
Edita SIAVRIS

Sostinės Kriminalistinių tyrimų centro dokumentų ir pinigų specialistams nuolat tenka tirti dokumentų klastotes, patys tyrėjai juokauja esantys „laboratorinės žiurkės“, kurių darbas - nematomas, tačiau labai svarbus įvairiose bylose ir operacijose.

×
nuotr. 6 nuotr.
Diplomų ir atestatų klastočių populiarumas jau išblėso. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Klastojami net vaistų receptai

Nusikalstamos grupės padirbinėja pačius įvairiausius dokumentus - nuo gimimo iki mirties liudijimų, klastojama viskas, kas cirkuliuoja mūsų kasdienybėje. Nors dalis popierinių dokumentų persikelia į elektroninę erdvę, pasak Kriminalistinių tyrimų centro (KTC) vyriausiosios tyrėjos Editos Aleksaitės-Gagienės, klastojimo atvejų nesumažėjo.

„Dokumentai klastojami siekiant nuslėpti tam tikrus faktus, pakeisti duomenis apie asmenį, aišku, klastojama nusikalstamiems tikslams. Mes kaip specialistai dalyvaujame atskiruose veiksmuose, mūsų tyrimai ir išvados svarbios bylose ir operacijose. Iš didelių operacijų viena buvo Kaune, kur spaustuvė gamino suklastotus eurus. Buvo paimta labai daug geros kokybės eurų. Buvo ir baigtos, ir nebaigtos produkcijos. Tų pinigų pilna Europa iki šiol“, - pasakojo E.Aleksaitė-Gagienė. Nelegaliame klastočių versle asmenys laikosi ypatingo slaptumo ir tokias grupuotes atskleisti yra didžiulis darbas.

Anot KTC Dokumentų tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto Deivido Laciaus, per pastaruosius penkerius metus dažniausiai padirbinėti transporto priemonių dokumentai, vairuotojo pažymėjimai, ID kortelės, pasai, mokinio pažymėjimai, o šiuo metu vis labiau klastojami ir vaistų receptai, taip siekiama nelegaliai įsigyti psichotropinių vaistų.

„Jeigu kažkas įsivaizduoja, kad žmogus namie klastoja kokį dokumentą su kiaušiniu ar trintuku, tai tokių atvejų labai menkai būna. Klastotojai dirba profesionaliai, tie žmonės specializuojasi uždirbti pinigus iš tokio verslo. Įsigyja spausdintuvus, sudėtingas medžiagas“, - kalbėjo D.Lacius.

E.Aleksaitė-Gagienė pasakojo, jog net pasus, kurie yra vienas labiausiai apsaugotų dokumentų, klastotojai, būna, gana kokybiškai padirbinėja.

Nusikaltėliai dažniausiai naudoja vogtus dokumentus arba perka tikrus dokumentus ir duomenų lape pakeičia duomenis. Tai dalinis klastojimas, įdedama kito žmogaus nuotrauka, kitas vardas, pavardė. Dirbama labai kruopščiai. Toks pasas juodojoje rinkoje gali kainuoti ir 2000 eurų (!).

Kiek laiko suklastoti dokumentai cirkuliuoja rinkoje? D.Lacius tikino, jog tai priklauso nuo daug veiksnių, tarkime, jei pareigūnui pateikiamas suklastotas vairuotojo pažymėjimas ir jis dėl kompetencijos stokos duomenų nepatikrintų duomenų bazėje, toks dokumentas galėtų praslysti. Vis dėlto jau dvejus metus policijos pareigūnams vedami intensyvūs mokymai klastočių atpažinimo tema, taigi kilus įtarimų dėl dokumento, šis išsiunčiamas patikrai profesionalams.

Daugiapakopis verslas

KTC vyriausiasis tyrėjas Ričardas Jankovskis pasakojo, jog anksčiau būdavo populiaru klastoti įvairius diplomus, to populiarumas sietinas su faktu, jog nebuvo duomenų bazių, žmogui užtekdavo pateikti patį blanką. Dabar tokių atvejų - reta, nes patikrinti duomenų bazėje, ar asmuo baigęs, pavyzdžiui, universitetą, labai lengva.

„Dokumentų klastojimas šiais laikais yra verslas, kurio mastą lemia paklausa. Jeigu asmenys mato, kad iš to gali užsidirbti, tą ir daro. Jeigu yra paklausa vairuotojų pažymėjimų, bus suklastoti pažymėjimai, jeigu transporto kortelių, irgi bus, - kalbėjo R.Jankovskis. - Klastojama ir namų sąlygomis susipirkus įrangą, o stambiais mastais gali užsiimti net oficialiai dirbančios poligrafinės spaustuvės, kurios dieną spausdina legalią produkciją, o kitu laiku - klastotus dokumentų blankus arba klastotus pinigus.“ Kuo dokumentas paprastesnis, t.y. turi mažiau apsaugos priemonių, tuo lengviau pagaminti visą jo klastotę.

Susemti klastotojus ne taip paprasta, kaip gali atrodyti. Tai kruopštus ir ilgas kriminalinės policijos darbas, bandoma sužinoti, kas užsiima dokumentų klastojimu, kurioje vietoje galima įsigyti klastočių. Tiesa, nueiti iki paties gamintojo yra labai sunku, nes gamintojas neprekiauja nei klastotais pinigais, nei klastotais dokumentais.

„Toks verslas - daugiapakopis, pavyzdžiui, spaustuvė, kuri spausdina padirbtus pinigus, pasiima apie 30 proc. šimto eurų nominalo vertės. Kita pakopa - tai žmonės, kurie nemoka gaminti, bet užsiima klastočių platinimu, jie savo dalį irgi pasiima. Na ir yra paprasčiausia grandis, kuri vaikšto po parduotuves su klastotais banknotais, jie iš to uždirba labai mažai ir jie nežino, kas gamina tokius pinigus. Ta pati schema veikia ir su dokumentais. Pats gamintojas tikrai tiesiogiai nesiūlys įsigyti suklastoto paso ar vairuotojo pažymėjimo. Yra asmenys, kurie bendrauja su klientais, tas gamintojui nėra įdomu“, - tikino R.Jankovskis.

Net jei pareigūnai ir nustato klastotes gaminančią spaustuvę ir joje esančias gamybos priemones, to neužtenka, reikia dar įrodymų, kad spaustuvės priemonės naudojamos ne šiaip atvirukams gaminti, o pinigams ar kitiems dokumentams klastoti.

Pašnekovas aiškina, kad atspausdinti tikrą pinigą naudojami mažiausiai trys spaudos būdai, t.y. trys skirtingos spausdinimo mašinos. Kai kurie spaudos būdai neprieinami komercinei spaudai, spaustuvė turi gauti leidimus, kad ji užsiima dokumentų ar pinigų gamyba. Yra kontrolė, saugos procesai. Pinigų klastotojai į tai žiūri paprasčiau, jiems svarbu, kad klastotė vizualiai būtų panaši į tikrą pinigą, juk visada atsiras žmonių, kurie neatskirs, ar čia tikras pinigas, ar ne.

„Klastotojams pilnai pagaminti klastotes, kokios yra tikros, labai brangu ir neapsimoka. Jeigu mes turime klastotus dokumentus, pinigus, tai bus vizualiai panašu į tikrą dokumentą, apsaugos priemonės bus vizualiai panašios į tikro dokumento apsaugos priemones, bet jos tikrai nebus tokios, kaip tikros. Todėl patikrai užtenka žinoti, kaip jos turi būti pagamintos. Kai žinai, kaip turi būti pagaminta, o matai, kad apsaugos priemonė pagaminta kitomis priemonėmis, to visai pakanka konstatuoti, kad tai - klastotė“, - aiškino R.Jankovskis.

Tyrėjai klastotėms nustatyti naudoja begalę įrangos - viena jų yra vaizdo spektro komparatorius. Pasak E.Aleksaitės-Gagienės, tai filtrų rinkinys, kuris labai daug padeda darbe. „Taip pat programinė įranga, mikroskopai. Yra įranga spaustiniams nematomiems pėdsakams ryškinti. Ji išryškina rankų pėdsakus, būna, ieškome vieno dalyko, o paskui randame kitų dalykų. Pavyzdžiui, ant atsitiktinių lapų atsispaudę įrašai, kurių realiai ranka rašytų nebuvo, tokia informacija tyrėjams yra labai svarbi“, - sakė vyriausioji tyrėja.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUŠALINTAS: Ispanijos Katalonijos regiono premjeras Quimas Torra dėl nepaklusnumo nušalintas nuo posto.
  • ĮGIJO: beveik 11,4 tūkst. darbo neturinčių vyresnių nei 55 metų amžiaus žmonių įgijo naujas profesines kvalifikacijas ir kartu taikant kompleksines priemones – subsidijas darbdaviams – buvo įdarbinti.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar naudojatės viešuoju transportu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dirbate nuotoliniu būdu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +13 C

+7 +9 C

 

+8 +11 C

 +14 +17 C

+18 +21 C

 

+17 +19 C

0-2 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

       

Nuorodos