Demonstruoti nacistinę svastiką Lietuvoje uždrausta – ar tikrai?

Istorija prasidėjo šių metų kovo 23 d., kai policijai kažkas pranešė, kad prie rusų konsulato stovi asmenys su plakatais, kuriuose - svastikos ženklai. Kaip ką tik informavo Klaipėdos apylinkės teismas, bylos duomenimis, atvykus pareigūnams V.P. ir V.J. stovėjo su plakatais. Juos paėmus ir apžiūrėjus buvo matyti, kad nupiešta nacistinė svastika. Pasak pareigūnų, tą pačią dieną V.J. nurodė, jog protesto metu prie konsulato naudojo plakatus, kuriose nupiešta nacistinė svastika, tai yra protesto dėl Rusijos agresiją prieš Ukrainą išraiška.

Policija balandžio 1 d. V.J. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Pareigūnų supratimu, V.J. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, o būtent, kad nėra gauta duomenų apie tai, jog „V.J. nacistinę svastiką naudojo propaguodama nacistines idėjas, okupacinį režimą, skatindama nacistinę bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimąsi".

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, nacistinės svastikos platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 700 eurų. V.J. tebuvo surašytas oficialus įspėjimas dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. Tačiau piketo dalyvė pasiskundė dėl esą perteklinių teisėtvarkos veiksmų. Jos įsitikinimu nei nutarimas, nei įspėjimas neturėjo būti surašyti, nes jokio plakato su nacistine svastika nedemonstravo. Anot pareiškėjos, visi plakatai buvo kito asmens, o ji - tik piketo dalyvė.

Kai pranešė teismas, nustatyta, kad jokių neigiamų teisinių pasekmių dėl pradėtos administracinio nusižengimo bylos teisenos pareiškėja negali patirti, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu ši teisena buvo nutraukta. Be to, oficialus įspėjimas asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl teismas V.J. skundą atmetė.