4 nuotr.Teisėsaugininkams taip ir nepavyko nustatyti tikslios pernai spalį Alytaus padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika" kilusio ir milijoninę žalą padariusio milžiniško gaisro priežasties. Ekspertams įvardijus tris galimas versijas, ant teisiamųjų suolo siunčiamas įmonės vadovas Juozas Cicėnas tikino, jog dėl visko kaltas iš gretimos įmonės patalpų įbėgęs degantis graužikas.
Vakar Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, iškeltą dėl Alytuje ilgiau nei savaitę trukusio gaisro. Kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims.
Teisiamųjų suolo kietumą teks išbandyti „Ekologistikos" direktoriui Juozui Cicėnui, įmonės gamybos vadovui A.P., už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi pastarojoje atsakingam vadybininkui Romualdui Varanauskui, Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės vyriausioms specialistėms Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei.
Visi trys vyrai įtariami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. J.Cicėnui dar teks atsakyti už turto sunaikinimą dėl neatsargumo ir dokumento suklastojimo.
Analogiški įtarimai pareikšti „Ekologistikai" ir įmonei, kuriai priklauso gaisro nuniokotos nuomojamos patalpos. Abi aplinkosaugininkės įtariamos tarnybos pareigų neatlikimu. Atlikdamos patikrinimą įmonėje, jos nenustatė buvusių pažeidimų.
Griežčiausia kaltinamiesiems gresianti bausmė - 5 metai nelaisvės. Abi aplinkosaugininkės ir J.Cicėnas savo kaltes neigia. Apklausiamas įtariamuoju pastarasis nė karto parodymų nedavė.
Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo už daugiau nei 7 milijonus eurų. Pasak prokurorų, išnarplioti galimai neteisėtas atliekų - naudotų neperdirbtų padangų - kaupimo ir jų apskaitos schemas prireikė 10 mėnesių, per kuriuos atlikta 5000 ikiteisminio tyrimo veiksmų. Bylą sudaro net 92 tomai medžiagos.
Didžiulis gaisras Alytuje kilo praėjusių metų spalio 16 d. naktį. Po dviejų valandų, kai įmonę paliko darbuotojai. Per jį sudegė 2202 tonos padangų. Dėl padidėjusio oro užterštumo Alytaus mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija. Nustatyti sunkūs padariniai aplinkai, nuostolius skaičiavo ir vietos ūkininkai. Gaisro padariniams likviduoti iš valstybės rezervo panaudota daugiau nei 5 milijonai eurų.
Dėl šios ekologinės nelaimės priekaištų Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pažėrė Alytaus miesto savivaldybei ir vietos ugniagesiams, taip pat ir Aplinkos ministerijai.
„Alytaus miesto savivaldybė nevykdė statinio techninės ir naudojimo priežiūros, nors privalėjo ne rečiau kaip kartą per metus vietoje atlikti patikrinimą. Pernai rugsėjo 5 dieną Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai vykdė tam tikras pratybas ir lankėsi įmonėje, matė tą situaciją, padangų kiekius, perdirbimo įrenginius, tačiau nebuvo tinkamai reaguota į galimai matytus pažeidimus. Valstybinės gamtos apsaugos kontrolės neužtikrino ir galimai netinkamai pareigas vykdžiusios Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento pareigūnės", - sakė D.Valkavičius.
Prokurorės N.Urbonavičienės teigimu, ekspertai nustatė tris tikėtinas gaisro kilimo priežastis - elektros sistemų ir technologinio proceso pažeidimai bei pašalinis atviros ugnies šaltinis. Tačiau jokių duomenų apie galimą tyčinį padegimą nėra.
„Gaisras kilo patalpoje, kurioje buvo sukauptas itin didelis kiekis naudotų padangų ir vyko pirminis jų apdirbimo procesas. Pagal taršos leidimą įmonei leista vienu metu laikyti ne daugiau kaip 1920 tonų naudotų padangų. Gaisro dieną jų buvo sukaupta per 5000 tonų", - tikino N.Urbonavičienė.
Iš karto po gaisro J.Cicėno iškelta versija apie iš gretimos įmonės patalpų įbėgusi degantį graužiką patikrinta, tačiau ji nepasitvirtino.
