Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Generaline prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame ūkininkė įtariama sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir kreditinėmis apgaulėmis, siekiant gauti milijoninę Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2005 metais D. Bilevičiūtė, turinti kaimo sodybą Varėnos rajone, Miguičionių kaime, jai pritaikyti kaimo turizmo veiklai parengė projektą "Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti" ir kreipėsi dėl 1 015 400 litų paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos.
2006 metų birželį su ūkininke pasirašyta paramos sutartis. Projektui įgyvendinti moteris siekė gauti 2 milijonų litų kreditą ir su vienu komerciniu banku pasirašė kreditavimo sutartį. Tam, kad jai būtų išmokėtas kreditas, ūkininkė turėjo į projektą investuoti ne mažiau kaip 925 412 litų savo lėšų.
Tyrimo metu nustatyta, kad, neturėdama tiek lėšų, D. Bilevičiūtė sutarė su darbus sodyboje atliekančia statybos bendrove jai sumokėti vėliau, gavusi kreditą. Nustatyta, kad moteris bankui pateikė suklastotus kasos pajamų orderius, kuriuose įrašyta, neva ji į statybos bendrovės kasą už atliktus darbus įnešė 928 417 litų. Patikėjęs šiais suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais, komercinis bankas pervedė ūkininkei kreditą, ir ji apgaule įgijo 1 927 948 litus.
Nustatyta, kad, nesuderinusi su Nacionaline mokėjimų agentūra projekto pakeitimų, vietoj pagal senąsias kaimo tradicijas suprojektuotų rąstinių pastatų skiedrų stogais D. Bilevičiūtė pastatė šiuolaikinius karkasinius pastatus skardiniais stogais.
Be to, nuslėpė nuo agentūros tai, kad, neturėdama lėšų atsiskaityti su statybos bendrove, kol negavo banko kredito, 2008 m. rugsėjo mėnesį pasirašė su ja jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo projekto įgyvendinimo metu naujus pastatus įregistruoti kaip jos ir statybos bendrovės bendrą dalinę nuosavybę lygiomis dalimis.
Taip pat buvo siekiama padidinti išlaidas, neva patirtas projekto įgyvendinimo metu, suklaidinti Nacionalinę mokėjimų agentūrą pateikiant suklastotus mokėjimo prašymus ir kasos pajamų orderius.
Taip ūkininkė pasikėsino apgaule įgyti 1 015 400 litų vertės Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau paramos sutartis su įtariamąja buvo nutraukta, nes FNTT pareigūnai mokėjimo prašymų vertinimo metu nustatė tikrovės neatitinkančius faktus.
Baigta baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Pagal inkriminuojamas nusikalstamas veikas įtariamajai gresia maksimali laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
