Baudžiamoji atsakomybė moterų pirkėjams negresia

„Tas, kas siekė pasinaudoti arba pasinaudojo atlygintinėmis asmens seksualinėmis paslaugomis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas bauda arba areštu“, - tokiu straipsniu Baudžiamąjį kodeksą siūlo papildyti parlamentarai Dovilė Šakalienė, Monika Navickienė, Algirdas Sysas bei Julius Sabatauskas. Dabar už tokį pat nusižengimą teistumas negresia. Gresia tik administracinė atsakomybė - bauda nuo 90 iki 140 eurų. Jei toks pat nusižengimas padarytas pakartotinai, bauda siekia nuo 140 iki 300 eurų.

„Projektu siūloma kriminalizuoti seksualinių paslaugų pirkimą, siekiant sumažinti prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių bei prostitucijos paklausos mažinimą“, - teigia pataisų iniciatoriai.

Tačiau pritarimo bent jau iš Vyriausybės jie nesulauks. Vyriausybėje (ne tik šios kadencijos, bet ir ankstesnėse) vyrauja praktika, kad beveik 100 proc. atvejų pritariama pozicijai tos ministerijos, kuri atitinkamu klausimu rengia nutarimo projektą. Dėl prostitucijos jį rašė Teisingumo ministerija, o ji nesutinka sekso paslaugų pirkimo kriminalizuoti. Ir pateikia kelis argumentus.

Visų pirma, ji primena, kad baudžiamoji atsakomybė jau numatyta už naudojimąsi prostitučių paslaugomis, kai asmuo tokias seksualines paslaugas teikia dėl to, kad prieš jį išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti prievartinio pobūdžio veiksmai.

Ministerija neneigia, kad naudojimasis prostitucijos paslaugomis pažeidžia svarbius teisinius gėrius - visuomenės dorovės normas, viešąją tvarką. Tačiau esą naudojimosi savanoriškai paslaugas teikiančių prostitučių paslaugomis negalima laikyti tokia pavojinga veika, kurią būtų galima užkardyti tik ją kriminalizavus.

„Atsakomybės taikymas už šio pobūdžio veiksmus taptų neadekvatus padarytų veiksmų pavojingumui“, - konstatuoja Teisingumo ministerija.

Anot jos, baudžiamąją atsakomybę tikslinga nustatyti tik įvertinus atitinkamų veiksmų paplitimą visuomenėje. O seksualinių paslaugų pirkimas esą nėra paplitęs.

„Statistiniai duomenys rodo, kad už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis baustų asmenų skaičius yra labai nedidelis: 2017 m. - 19, 2018 m. - 22, 2019 m. sausio 1 d. - spalio 1 d. duomenimis - 16. Dar mažesni pakartotinumo rodikliai, susiję su atlygintiniu naudojimusi prostitucijos paslaugomis: 2017 m. tokių asmenų nebuvo, 2018 m. nubausti 6, o 2019 m. sausio 1 d. - spalio 1 d. - 1 asmuo“, - tvirtina ministerija.

Pastarasis argumentas vertintinas dviprasmiškai. Statistika tik rodo, kiek sekso paslaugų pirkėjų įkliuvo ir buvo nubausti, tačiau toli gražu nerodo paplitimo masto. Tikrai neįtikėtina, kad įkliuvo visi prostitučių klientai. Kita vertus, ši statistika parodo, kiek tokių nusižengimų išaiškinama, todėl bent jau išaiškinamumo mastai iš tikrųjų yra labai maži.

Seimo narių pataisoms nepritaria ir Generalinė prokuratūra. Ji primena Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad asmenų ir visuomenės apsaugai nuo nusikaltimų skirti ištekliai (tiek pinigai, tiek žmonės) turi būti naudojami racionaliai. Pasak prokuratūros, kriminalizavus vertimąsi prostitucija šių nusikaltimų tyrimams būtų sugaištama neproporcingai daug laiko ir sunaudojama išteklių, todėl nukentėtų sunkesnių nusikaltimų tyrimas.