Didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto PVM sukčiavimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo veikiant organizuotoje grupėje atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Kauno apygardos prokuratūra. Galimai padarytus nusikaltimus padėjo atskleisti Valstybinė mokesčių inspekcija.

Užvakar gausios FNNT, policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų pajėgos Kaune, Klaipėdoje bei Vilniuje atliko per 30 kratų. Sulaikyti penki įtariamieji. Tarp jų ne tik teisėsaugai gerai žinomas, net 13 kartų už įvairius finansinius nusikaltimus jau teistas M.Žalimas.

Įtarimai pareikšti ir gerai ne tik Lietuvoje žinomam verslininkui, Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininkui R.Stoniui. Vedamas pareigūnų energetikos srityje dirbantis milijonierius tarstelėjo, kad yra sulaikytas visiškai be reikalo. Tačiau daugiau ką pakomentuoti atsisakė.

Vakar prokuratūra kreipėsi į teismą ir paprašė leisti suimti keturis įtariamuosius 2-3 mėnesiams. Teigiama, kad griežčiausios kardomosios priemonės neprašoma skirti R.Stoniui. Toks sprendimas priimtas įvertinus verslininko vaidmenį šioje kriminalinėje istorijoje. Tačiau penketukui pateikti analogiški įtarimai.

Teisėsaugininkų surinktais duomenimis, per pastaruosius septynis mėnesius ši vaidmenimis pasiskirsčiusi bendrininkų grupė, kaip įtariama, siekdama sumažinti naftos produktais prekiaujančiai Lietuvoje registruotai energetikos bendrovei privalomą mokėti pardavimo PVM ir akcizo mokestį, siekiantį per 1,1 mln. eurų, galimai vykdė nusikalstamą schemą. Imituoti aliejaus pirkimo pardavimo sandoriai tarp penkių šalies ir užsienio bendrovių, kurios yra valdomos įtariamųjų ir jokios veiklos nevykdo. Nesumokėtų mokesčių suma tyrimo metu gali keistis.

Pasak FNTT Kauno apygardos valdybos viršininko Rolando Urbono, didžiausią PVM sukčiavimo naudą gavusi įmonė dyzeliną tiekdavo degalinėms ir pirkdavo jį dideliais kiekiais.

Nusikalstamos schemos organizatorius M.Žalimas dėl panašių finansinių nusikaltimų teisėsaugai žinomas jau nuo 1994 metų. Ne vienerius metus praleidęs įkalinimo įstaigose, jis teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis. Paskutiniais metais nusikalstamos veikos buvo daromos būtent prekiaujant naftos produktais.

Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra jau tapęs M.Žalimo neatsiejamu gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Šiuo metu FNTT atlieka dar tris su juo susijusius ikiteisminius tyrimus dėl sunkių nusikaltimų valstybės finansų sistemai, dar kelios bylos nagrinėjamos teismuose.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus teigimu, svarbiausia yra užtikrinti žalos atlyginimą valstybei.

„Turime pakankamai duomenų, kad buvo vengiama mokėti valstybei mokesčius ir nustatyta žala yra daugiau nei 1,1 mln. eurų. Areštuotas per 2 mln. eurų vertės turtas. Dalis areštuoto turto yra įvairi nuosavybė, tačiau yra areštuota ir banko sąskaita, kurioje yra daugiau nei 400 tūkst. eurų", - vakar sakė D.Valkavičius.

Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad visi įtariamieji, ir ypač
M.Žalimas, mėgavosi prabangiu gyvenimu.

Už stambaus masto sukčiavimą veikiant organizuotoje grupėje griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.