Žurnalistas A.Antanaitis vadovaus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai

Tokį sprendimą per slaptą balsavimą antradienį priėmė Seimas. Už šią kandidatūrą balsavo 58 Seimo nariai, 25 buvo prieš, 4 susilaikė.

Įteikdama gėlių puokštę Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė palinkėjo A. Antanaičiui didelės sėkmės ginant svarbiausią mūsų tautai turtą - kalbą.

„Balsavimo rezultatus pirmiausia priimu kaip įpareigojimą, atsižvelgsiu į jūsų naudingus patarimus“, - Seime pažadėjo A. Antanaitis.

Seimas antradienį savo nutarimu suformavo naujos sudėties Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK). Komisijos nariais paskirti: Daiva Aliūkaitė, Audrys Antanaitis, Albina Auksoriūtė, Vilija Dailidienė, Daiva Daugirdienė, Laimantas Jonušis, Jūratė Katinaitė, Rūta Kazlauskaitė, Lina Murinienė, Bonifacas Stundžia, Andrius Utka, Daiva Vaišnienė, Vidas Valskis, Jolanta Vaskelienė, Rasuolė Vladarskienė, Vilma Zubaitienė.

Vadovaudamiesi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymu parlamentarai atleido iš pareigų buvusią Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę Daivą Vaišnienę.

Naujas VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis 1977 metais baigė Klaipėdos IX vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Universitetą baigė 1982 metais. Dirbo mokytoju Šalčininkų rajone, Poškonyse, Vilniuje. Nuo 1985 metų - Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinis bendradarbis. Nuo 1990 metų - Nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos Ryšių su užsienio lietuviais skyriaus viršininkas. Nuo 2000 metų - profesionalus žurnalistas. 2004 metais baigė Vilniaus universiteto Žurnalistikos specialybės magistrantūrą.

1988 metų liepą, praėjus vos mėnesiui po Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimo, pradėjo veikti Lietuvių jaunimo bendrija „Lituanica“. Vienas iš jos kūrėjų buvo A. Antanaitis. LJB „Lituanica“ leido savo leidinį „Lietava“. Jos vyriausiuoju redaktoriumi buvo A. Antanaitis. Šiame, panašiame į „Sąjūdžio žinias“, leidinėlyje buvo informuojama apie tuometinio laisvėjančio jaunimo veiklą bei organizacijas, raginama atkreipti dėmesį į Rytų Lietuvą, kurią „Lituanica“ vadino „Liūdnąja Lietuva“.

Nuo 1982 metų A. Antanaitis rašė literatūrines recenzijas „Pergalės“ (vėliau „Metų“), „Nemuno“, o literatūrinio pobūdžio straipsnius dar ir „Mokslo ir gyvenimo“ žurnalams. Buvo išrinktas „Mokslo ir gyvenimo“ jaunųjų mokslininkų konkurso laureatu.

Nuo 2000 metų A. Antanaitis - radijo žurnalistas. Dirbo „Žinių radijuje“, nuo 2012-ųjų - „Laisvojoje bangoje“. Vedė pokalbių laidas svarbiausiais politiniais, ekonominiais, kultūros klausimais. Kalbėjo su beveik visais Lietuvos kūrėjais, ypatingą dėmesį skirdamas kultūrinei, istorinei, dvasinei Lietuvos realybei nušviesti. Gerai žinomos jo laidos „Žinių radijuje“ - „Raktas“, „Avilys“, „Sėkmės olimpas“, „Laisvojoje bangoje“ - „Visraktis“, „Korys“, „Lietuva su Audriu Antanaičiu“. Baltijos televizijoje“ vedė laidą „Išbandymas valdžia“. Vilniaus televizijoje, vėliau „5 kanale“ vedė laidas „Pulsas”, „Europulsas“, „Dviguba tiesa”. Šiuo metu kuriamos A. Antanaičio laidos internetiniame Alko radijuje - „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“, „Atspindžiai“, „Mes ir jie“.

A. Antanaitis yra Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, Lietuvos esperantininkų žurnalistų asociacijos kūrėjas. Dvi kadencijas buvo Pasaulio esperantininkų žurnalistų asociacijos prezidentu. Šiuo metu yra šios organizacijos viceprezidentas.