1 nuotr.„Respublikos" savaitės žmogus - Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko postą išsaugojęs konservatorius Žygimantas Pavilionis. Seimo valdantiesiems atsisakius dalyvauti balsavime už jo atstatydinimą, URK pirmininkui nuversti pritrūko 71 balso. Slaptame balsavime dalyvavo tik 62 politikai. 57 balsavo už Ž.Pavilionio pašalinimą iš posto, 5 politikai jį palaikė, o 1 balsavimo biuletenis buvo sugadintas. Bet kyla klausimas, ar Ž.Paviliono išsaugojimas URK pirmininko poste yra Lietuvos užsienio politikos pergalė, ar garantuoti tolimesni pleištai į nuo 1990 m. buvusią gana vieningą mūsų valstybės užsienio politiką?
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra pareiškusi, jog „išsakyti savo poziciją yra demokratijos grožis". Tačiau konservatorių frakcija slaptame balsavime dėl jų kolegos Ž.Pavilionio kažkodėl nutarė nedalyvauti. Gal seniūnė ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar visi frakcijos kolegos vienodai supranta demokratijos grožį. Šit ims slapčia ir negražiai pabalsuos prieš Ž.Pavilionį. Suteps demokratijos veiduką.
Skirtingų kadencijų Seimuose Užsienio reikalų komitetams (URK) vadovavo arba socialdemokratai, arba konservatoriai. Tačiau nei socialdemokratai URK pirmininkai: Juozas Bernatonis, Benediktas Juodka, Justinas Karosas, Gediminas Kirkilas, - nei konservatoriai URK pirmininkai: Emanuelis Zingeris, Audronius Ažubalis, nepateko į jokius tarptautinius skandalus. Seimo URK vykdoma užsienio politika sutapo su šalies prezidentų ir užsienio reikalų ministrų vykdoma užsienio politika. Lietuvos politikai, nesvarbu, kokiai priklausė partijai, užsienio politikos požiūriu buvo vieningi. Iki Ž.Pavilionio.
D.Grybauskaitės „broliukas"
Gal todėl, kad ankstesnieji URK vadovai buvo blankios asmenybės? Be savo asmeninės nuomonės? Aklai pataikaujantys tuometiniam prezidentui ar prezidentei? Toli gražu. Kas galėtų pasakyti, kad buvęs Vilniaus universiteto rektorius B.Juodka buvo blanki asmenybė? O gal E.Zingeris ar G.Kirkilas buvo per blankūs, visuomenės vargiai atskiriami ir visiškai nematomi? Nemokėjo naudotis kompiuteriu, telefonu, todėl ir išvengė provokacijų? Vėlgi toli gražu. Kad ir kaip būtų, tos neva blankios asmenybės atvedė Lietuvą į NATO. Tiesiog šie politikai elgėsi solidžiau. Gal labiau išauklėti? Mažiau egocentriški? Nes jei žmogus nepraleidžia progos pasigirti asmeninėmis pažintimis, akademinę valandą pamokslauja kolegoms, mėgsta liaupses ir pasižymi dideliu nekantrumu, toks žmogus yra arba Aušra Maldeikienė, arba Dalia Grybauskaitė, arba Ž.Pavilionis. Arba buvęs kaimietukas, o dabar miestietis iš Norgės, iš Londės. Užsukęs į savo gimtąją parapiją. Kiekvienas britas džentelmenas ar Lietuvos ekspolicininkas pasakys, jog savo ryšius viešai išskalambinti yra ne tik nesaugu, bet ir kvaila. Gal žmonės visai nenori, kad juos viešintų. Gal iš viso nutrauks ryšius su per dideliu plepiu? Nes slapti ryšiai - yra ginklas. Operatyvinė informacija. O per daug išskalambinti ryšiai - yra jų greito praradimo garantija. Pvz., D.Grybauskaitė visomis progomis demonstravo „ryšį" su Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron) ir Angela Merkel. O kur dabar tas ryšys? Jokio? Nei ryšio, nei solidaus tarptautinio posto. Verčiau jau būtų turėjusi ne viešų, bet slaptų ryšių. Jie netobulame pasaulyje kažkodėl patikimesni.
Kas negalima Petrui, leidžiama Žygiui
Antra, tokie žmonės kaip Ž.Pavilionis „komandos dalis" yra tik tol, kol „komanda" jiems besąlygiškai pritaria. Tad skandalai Lietuvos užsienio politikoje ir toliau garantuoti. Gitanas Nausėda bylos vienaip, Ž.Pavilionis - antraip. O Gabrielius Landsbergis, jei ne visada pataikys su Žygiu į koją, kalbės trečiaip.
Ž.Pavilioniui netrūko arogancijos ir priešpaskutinę Seimo pavasario sesijos dieną, kai opozicija šiek tiek jį pataršė:
„Pone Petrai, kada jūs buvote Vašingtone? Reikia, pone Petrai, važiuoti ir tą politiką daryti. <...> Vystykite tuos ryšius!" (O dalis piliečių šiuos sakinius supras taip - Petrai, tu vietinio skiedryno politikas, todėl patylėk. Niekas su tavimi Vašingtone nekalbėtų, o su manimi - taip! Ohoho, kaip! Nes tu - Gargždų Petras, o aš pasaulinis Žygis.)
Ž.Pavilonis dėstė taip:
„Konstitucijos 84 str. skelbia, kad prezidentas vykdo užsienio politiką kartu su Vyriausybe. Vis dar tikiuosi, kad mes tai darysime." Vėlgi, neaišku, nuo kada Ž.Pavilionis yra Ingridos Šimonytės Vyriausybės narys? Kurios ministerijos? Aiman, negi ir vėl nusikalbėjo? Pavojingiausia „deep fake" technologija, matyt, yra paties Seimo nario liežuvis. Baltijos valstybės Vovano provokaciją prieš Ž.Pavilionį patyrė pirmą kartą istorijoje. O Ž.Pavilionio liežuvio provokacija prieš jį patį patiriama nuolat. Net Viktorija Čmilytė-Nielsen ir G.Landsbergis tikina, jog Ž.Pavilionis visada taip kalba. Nes lygiuojasi ne į kažkokius vietinius politikierius, bet į didžiavyrius. „Mano asmeninis lyderis yra senatorius Makkeinas (John McCain 1936-2018), - dėstė Seimo opozicijai Ž.Pavilionis, - iki šiol Makkeiną gerbia visi. Kaip ir Reiganą (Ronald Reagan 1911-2004). Kaip ir Joną Paulių II (1920-2005). Tai buvo žmonės su principais."
Lengvas grobis?
Įdomu, kaip žmogus su principais Jonas Paulius II būtų įvertinęs konservatorių, siekiantį įteisinti vienos lyties partnerystę? Ir kaip žmogus su principais gali nepagarbiai pliurpti apie savo valstybės prezidentą? O kažką neapgalvoto, nepasverto pliurpti diplomatui ar žmogui, susijusiam su užsienio politika, iš viso yra neleistina. Kaip neleistina kunigui viešai pliurpti, jog netiki Dievu. O vyr. buhalterei viešai pliurpti per skaipą, jog suklastojo įmonės balansą.
Bet, anot Ž.Pavilionio, nesinaudokite medžiaga, kurią sukūrė Kremlius. Ir teisingai. Nes tokį pernelyg plepų Žygį sukūrė ne Kremlius, bet Kūrėjas.
Anot URK nario, „valstiečio" Giedriaus Surplio, Ž.Pavilionis savo pasisakymais tampa lengvu grobiu. Jis yra skaldantis ir pažeidžiamas. Dėl savo mesianizmo yra pažeidžiamesnis nei pažeidžiamas. Esą galbūt būtų tinkamas Platono „Valstybėje", bet dabartinėje valstybėje tiesiog netinka. O socialdemokratas Algirdas Sysas konstatavo, kad Ž.Pavilionis kaip supermenas praskrenda virš Vašingtono.
Gaila, jog per daug rizikinga atlikti vieną eksperimentą. Leisti Ž.Pavilioniui reikštis be jokių išorinių pristabdymų. Pasikliaujant tik jo asmeniniais stabdžiais. Aiman, gali paaiškėti, kad šis „automobilis" jokių stabdžių neturi. Jei ir buvo kada nors - darželinuko laikais, - tai seniai sugadinti. Na, toks originalus vienetinis egzempliorius. Greitesnis už visus kartvelus, už visus Baltarusijos demokratus. Už Gitaną Nausėdą ir net už Tomą Vytautą Raskevičių. Tikiu, kad Ž.Pavilionis nėra banalus opeliukas ar folksvagenas, kurių pilnos gatvės. Ž.Pavilionį gal ir būtų galima vadinti „Lamborghini". Bet ko vertas automobilis be stabdžių? Ir ko vertas vairuotojas, kasdien kvestionuojantis Kelių eismo taisykles? Esą vykdysiu tik tas, kurios man patinka.
