1 nuotr.Naujausi visuomenės apklausos, kurią agentūros ELTA užsakymu atliko kompanija „Baltijos tyrimai“, duomenys rodo, kad smarkiai smuko valdančiųjų valstiečių reitingai. Jų deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas per mėnesį (gegužę lyginant su balandžiu) smuko nuo 14 iki 7,9 proc., partijos lyderio Ramūno Karbauskio - nuo 7,9 iki 5,3 proc., Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio - nuo 3,4 iki 1,9 proc.
Beje, respondentai patys nurodė pavardes, kuo pasitiki. Į išvardintųjų sąrašą iš su valstiečiais susijusių politikų dar pateko jų deleguotas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (vos 1,6 proc.) ir Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė (vargani 0,5 proc.). Viskas.
Ką tai rodo? Tik viena - žmonės nebetiki prieš rinkimus garsiai apie reikalingas reformas, gyvenimo gerinimą kalbėjusiais valstiečiais. Nes kol kas niekas iš Vyriausybės programos, sudarytos valstiečių partijos pagrindu, realiai neįgyvendinama. Murkdomasi smulkmenose, o ir dėl tų pačių valdantieji vieną dieną kalba vienaip, o kitą jau atsitraukia. Daugiausia dėmesio skiriama urėdijų, aukštųjų mokyklų pertvarkai. Bet ar paprastam žmogui bus geriau gyventi, jei liks mažiau universitetų, o kiti bus pervadinti likusiųjų filialais? Ar mažiau bus skurstančių ir emigruojančių, jei bus sumažintas urėdijų skaičius? Akivaizdu, kad ne. O opiausios problemos nesprendžiamos. Panašu, todėl, kad nežinoma, kaip jas spręsti.
Viena iš priežasčių, kodėl valstiečiai užtikrintai laimėjo Seimo rinkimus, buvo pažadas, kad bus sudaryta tikrų profesionalų Vyriausybė. Kur tie profesionalai dingo, jei niekas neturi supratimo, kaip mažinti socialinę atskirtį, alkoholizmą, emigraciją ir t.t.? Kol kas teigiamą įspūdį palieka tik ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, tačiau tai nėra valstiečių nuopelnas, nes jis deleguotas socialdemokratų.
Šis ministras sugeba puikiai atstovauti verslo interesams, bet taip, kad nuo to nenukentėtų nei dirbantieji, nei šalies biudžetas. Turiu mintyje ministerijos planus taikyti nulinį pelno mokestį reinvesticijoms, „Sodros“ viršutinę ribą startuoliams ir kitas idėjas, padėsiančias mūsų verslui konkuruoti regione. Taip, iš pradžių biudžetas kiek pajamų netektų, tačiau žvelgiant į ateitį akivaizdu, kad, pagerėjus konkurencinėms sąlygoms, iš to išloštų visi - ir verslas, ir dirbantieji, kuriems verslas galėtų mokėti didesnes algas, ir valstybės biudžetas.
O štai valstiečiai tuo metu prastūmė naująjį Darbo kodeksą, dar labiau pasunkinsiantį dirbančiųjų padėtį. Savaime aišku, ir tai neprisidėjo prie jų reitingų smukimo. Tačiau minėtų politikų populiarumas, manyčiau, labiausiai krenta dėl chameleoniško elgesio. Prisiminkime, kaip prieš rinkimus jie piktinosi bandymu įteisinti nelietuviškas raides, o dabar pusė valstiečių palaiko šią idėją, kaip valstiečiai buvo vieni iš Žemės referendumo šalininkų, o dabar jau pasisako už vadinamųjų saugiklių šalinimą. Net tokios finansiškai nebrangios tautinio kostiumo idėjos (aišku, jos naudingumą galima kvestionuoti) valstiečių lyderis nepanoro apginti, vos tik pasipylė kritika. O kur dar pažadas itin didelį dėmesį skirti kultūrai? Vienintelis dėmesio parodymas - įkurtas atskiras Seimo Kultūros komitetas, kuriam pats R.Karbauskis ir pasišovė vadovauti. O dabar pareiškė, kad finansavimas kultūrai turi būti mažinamas! Tai turbūt pirmasis politikas šalies istorijoje, savu noru siūlantis skurdinti sritį, kurią kuruoja. Ir dar kokią svarbią sritį.
Ir dar valdantieji niekaip neišdrebina kelių milijonų eurų Lietuvos simbolio - sostinės Gedimino kalno - sutvarkymui, nors kartu planuoja didinti algas visiems politikams bei valdininkams (vienas projektas) arba bent ministrais dirbantiems parlamentarams (kitas projektas).
