respublika.lt

Žmogaus teisės tik už 50 eurų? visas tekstasnuotraukos (14)

2020 vasario mėn. 20 d. 12:00:06
Justina GAFUROVA

50 eurų - tiek už skundą apie pažeidžiamas žmogaus teises siūloma Lietuvoje. Tiesa, išskirtos tik kai kurios žmonių grupės. Svarbiausi čia: LGBTI, kitataučiai, pabėgėliai ir musulmonai. Tiesa, oficialiai tai ne skundai, o tyrimas, kurio metu reikia pasipasakoti apie patiriamą neapykantą ar diskriminaciją. Deja, vietos tradicinės šeimos puoselėtojams vėl neliko.

×
nuotr. 10 nuotr.
EPA-Eltos asociatyvi nuotr.

 

Neseniai socialiniame tinkle Žmogaus teisių stebėjimo institutas išplatino skelbimą, kuris supykdė dalį visuomenės. Jame ieškomi žmonės, kurie galėtų dalyvauti tyrime. „Bičiuliai, ieškome LGBTI, romų, žydų, pabėgėlių, musulmonų ir kitų bendruomenių, prieš kurias dažnai kurstoma neapykanta, atstovų Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru bei Vidaus reikalų ministerija vykdome tyrimą apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą. Tyrimo metu vyks susitikimas su policijos pareigūnais ir bendruomenių, kurios patiria neapykantos išpuolius, atstovais“, - taip skamba skelbimo pradžia.

Iš karto nurodoma, kad susitikimas vyktų apie 4 valandas. Ir priduriama: „Už jūsų skirtą laiką bus mokama 50 Eur kompensacija.“ Tokio tyrimo tikslas - padėti pareigūnams geriau suprasti neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos problematiką, efektyviau atliepti nukentėjusiųjų poreikius. Tai dar ne viskas. Pasirodo, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, bus rengiama atnaujinta mokymų programa policijos pareigūnams ir Lietuvos policijos mokyklos kursantams.

Suabejojo mokamo turinio kokybe

Toks skelbimas sulaukė visuomenės pasipiktinimo dėl to, kad tyrime dalyvauti siūloma už nemenką pinigų sumą. Greitai buvo paskaičiuota, kad 50 Eur už 4 val. pokalbio Lietuvoje yra nemaža suma. Ji atitiktų 100 Eur už darbo dieną arba 2000 Eur už mėnesį. „Nepanašu į kompensaciją už „sugaištą laiką“, nes, norint uždirbti tokį atlyginimą „įprastu būdu“, reikėtų nemažų pastangų ir profesinių kompetencijų.

Finansinės paskatos visiškai nedera su bet kokiam objektyviam tyrimui keliamais reikalavimais, nes atlygis už teikiamą informaciją neabejotinai gali turėti įtakos ir jos turiniui. Nejaugi tiriamos problemos yra tokios nereikšmingos, kad jas patiriantys asmenys gera valia nesutiktų dalyvauti savo grupės interesų ir teisių gynime? Susidaro įspūdis, kad realiai „neapykantos nusikaltimų“ nėra arba yra per mažai, todėl reikia juos sufalsifikuoti, perkant tyrimams reikalingą medžiagą bei atitinkamai formuojant policijos pareigūnų nuomonę“, - savo socialinio tinklo puslapyje rašė Laisvos visuomenės institutas.

Projektą iš dalies finansuoja Europos Komisija. Prisidėjo ir Vidaus reikalų ministerija.

Tiesa, susipažinti su projekto sąmata „Vakaro žinioms“ nepavyko. Kaip informavo Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė, tai yra vidinis dokumentas. Jos žiniomis, projekto biudžetas - 8950 eurų. Jeigu tyrime dalyvavo 50 žmonių, išmokėti jiems kompensacijoms reikėjo 2500 eurų. Kaip buvo panaudoti kiti pinigai, mokesčių mokėtojai teisės sužinoti, panašu, neturi.

Pasak jos, iš viso susitikimuose dalyvavo 60 narių iš šių bendruomenių: žmonės su negalia bei asmenys, atstovaujantys negalios organizacijoms; romai; LGBTI; Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai; įskaitant juodaodžius ir musulmonus; vietos musulmonų bendruomenė; pabėgėliai; žydai. Pasirenkant tikslines grupes, kaip sako J.Juškaitė, buvo remiamasi Etninių tyrimų centro vykdomomis visuomenės nuomonės apklausomis, kuriose institutas aiškinasi grupes, kurių atžvilgiu jaučiama didžiausia visuomenės distancija.

Pasiteiravus, kodėl tyrime dalyvavusiems žmonėms buvo nuspręsta mokėti po 50 eurų, J.Juškaitė „Vakaro žinioms“ pasakė, kad tokie sprendimai buvo priimti pasitarus su sociologais. „Kaip pažymi sociologai, į pusę darbo dienos trunkantį renginį galima būtų pritraukti tik tam tikrą dalį tikslinės grupės, t.y. tokius asmenis, kurie turi radikalias pažiūras. Todėl nuspręsta kompensuoti dalyvių skiriamą laiką, kad būtų pritraukti įvairiems sluoksniams ir pažiūroms atstovaujantys asmenys“, - sakė centro atstovė. Tačiau patikslinti, kokie konkretūs sociologai patarė skirti finansines kompensacijas tiriamiems asmenims, negalėjo. J.Juškaitė „Vakaro žinioms“ sakė, kad projekto iniciatorius buvo pati Vidaus reikalų ministerija.

Ministerijoje - 
NVO pageidavimai?

Tačiau ministerija tikina priešingai - nevyriausybinės organizacijos pačios kreipėsi į instituciją. Iš to, kokią informaciją „Vakaro žinioms“ pateikė ministerija, matyti, kad projektą sugalvojo, inicijavo, finansavimo paprašė ir galiausiai jį gavo pačios nevyriausybinės organizacijos. „2017 m. Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl projektų, skirtų kovai su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba. Prioritetas buvo teikiamas projektams, kuriuose dalyvauja teisėsaugos ir teisminės institucijos. 2017 m. liepą oficialiu raštu į Vidaus reikalų ministeriją ir Teisingumo ministeriją kreipėsi 4 NVO, dirbančios žmogaus teisių apsaugos srityje, ragindamos teikti atitinkamą projekto paraišką EK“, - rašoma ministerijos atsakyme.

VRM inicijavo tarpinstitucinį pasitarimą, kurio metu buvo nuspręsta teikti bendrą suinteresuotų institucijų paraišką EK. Susitarta, kad VRM būtų pagrindinė paraiškos teikėja (projekto lyderis), o suinteresuotos institucijos - Generalinė prokuratūra ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba - projekto partneriai. EK paraišką įvertino 89 balais iš 100 ir, pasirašius sutartį tarp EK, VRM, GP ir ŽEIT, suteikė finansinę paramą.

ES jau finansuotam projektui buvo skirta papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. VRM šiuo metu yra įvykdžiusi virš 60 tūkst. eurų vertės pirkimų, susijusių su šiuo projektu. Deja, projekto sąmata ministerija su žurnalistais nepasidalino.

Interviu su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautas BUDNIKU:

- Ar toks tyrimas atliepia šiuo metu Lietuvoje labiausiai pažeidžiamas žmogaus teises?

- Lietuvoje ne pirmą kartą bandoma pasakoti, neva pas mus labai skriaudžiami migrantai, jaučiama neapykanta kitataučiams. Taip forsuojama problema, kuri tikrai tokiu mastu neegzistuoja. Kad problema įgytų realų pavidalą, reikalinga imtis tam tikrų veiksmų. Nes jei tikrai kitataučiai taip būtų persekiojami, matytume tai iš policijos informacijos.

Siekiama parodyti, neva Lietuvoje persekiojami kitataučiai, migrantai ar musulmonai, nes kovai su tokiomis problemomis iš ES skiriami dideli pinigai. Siekdamos pasipelnyti, organizacijos eskaluoja šias problemas. Arba sukuria, jeigu problemos nėra.

Unikalus pavyzdys ir yra šis atliekamas tyrimas. Patys žmonės nesiskundžia, vadinasi, problemos nėra. Reikalinga sumokėti, kad kas nors iš viso ateitų. O žmonių, kurie nori gauti 50 eurų ir už tai gali padejuoti, surasti tikrai galima. Kas paskui patikrins, buvo tai ar nebuvo.

Tai, kad tokiais dalykais užsiima tam tikros organizacijos, jau nestebina, nes jos išsilaiko tik iš tokio finansavimo ir projektų įgyvendinimo. Bet labai negerai, kad į tokius dalykus įsipainioja ir mūsų valstybinės institucijos.

- Ar šis tyrimas nediskriminuoja kitų žmonių teisių? Homoseksualių žmonių neapykantą patirianti tradicinė šeima, turbūt jau nėra tyrimo objektas?

- Su žmogaus teisėmis šis tyrimas nieko bendra neturi. Ir tai matyti pagal finansavimą. Nekalbama apie šeimos problemų sprendimus, skurdo mažinimą. Lietuvoje trečdalis žmonių gyvena netoli skurdo ribos arba žemiau jos. Žmogaus teisės labai susijusios su skurdu. Nepriteklius neleidžia užtikrinti vaikų teisių į tinkamą išsilavinimą ir sveikatą. Jeigu norėtume žiūrėti iš esmės, pamatytume, kiek žmogaus teisių pažeidžia skurdas. Tai yra milžiniška problema Lietuvoje, kuri tarsi paliekama nuošalyje. Kaip svarbiausios, pakišamos visai kitos žmogaus teisės. Bet visa jų esmė tėra finansavimas. Lietuvoje šiandien egzistuoja tokios teisės, kurių gynimas finansuojamas.

- Skelbiama, kad remiantis tyrime surinkta informacija pareigūnų darbui bus rengiamos rekomendacijos. Išeitų, jog žmonių asmeninė patirtis tampa edukacine priemone pareigūnų darbui. Ar neturėtų būti atvirkščiai, jog pareigūnai turėtų užsiimti visuomenės edukacija, kalbėti apie tai, kas yra neapykantos nusikaltimai, o ne būti mokomi pavienių gyventojų?

- Tai yra apgalvota ideologija. Norint kažką įteisinti, visuomenėje sukuriama problematika. Tada surenkami tariami faktai - šį etapą dabar ir matome. Šių faktų pagrindu priimami tam tikri teisės aktai arba poįstatyminiai reglamentai. Mūsų išsirinktieji turi matyti šią sistemą. Akivaizdžiai matome, kaip paskui pinigus ateina įstatymų leidyba. Pagal tai, iš kur ateina finansavimas, galime nustatyti ir vykdomų veiklų tikslus.

- Šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija taip pat skiria dalį finansavimo...

- Iš savo biudžeto Vidaus reikalų ministerija, greičiausiai, finansuoti projekto negalėjo. Greičiausiai, ji administruoja tam tikras lėšas, kurias gauna. Būna ir tikslinės lėšos, kurias reikia tik paskirstyti. Nežinau, kaip buvo šiuo atveju, tačiau nemanau, kad Vidaus reikalų ministerija nematytų svarbesnių problemų mūsų visuomenėje, kurias reikėtų spręsti. Tačiau kažkam labai rūpi, kad kai kurios kitos problemos taptų svarbesnės už tikrąsias.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis - Policijos depatamentas

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (14)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar turėtume daugiau žinoti apie politikų šeimą, vaikystę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar daržoves perkate, ar auginate patys?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +9 C

+9 +11 C

 

+11 +13 C

 +20 +22 C

+20 +23 C

 

+19 +21 C

2-4 m/s

2-3 m/s

 

3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1276 PLN - 4.4743
RUB - 80.2104 CHF - 1.0625
GBP - 0.8957 NOK - 10.7163

Nuorodos