Žaliasis tiltas nėra raudonas. A.Juozaitis: Nekiršinkite

Ne tiek visuomenės, kiek būtent politikų taip mėgstama Žaliojo tilto skulptūrų tema ne veltui imama garsiai gvildenti artėjant rinkimams, o daugelis kandidatų į Vilniaus merus nepraleidžia progos paminėti visuomenę kiršinančios diskusijos.

Būtent politikai vakar buvo aktyviausi ir skulptūrų saugotojai, ir griovėjai. Nors peticijoje už šių skulptūrų nukeldinimą tėra kiek daugiau nei 4000 vilniečių parašų iš daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, kažkodėl būtent šio nežymaus procento nuomonė vertinama kaip visos visuomenės.

„Mus visus čia bando parodyti kaip iš viso prieštaraujančius Lietuvos Nepriklausomybei, bet iš tiesų taip nėra“, - neapsikentęs skirtingų pasisakiusiųjų kaltinimų dar prieš balsavimą pastebėjo komisijos narys Vincas Brezgys.

Per balsavimą septyniais balsais (prieš vieną) buvo nuspręsta neatsižvelgti į Kultūros paveldo centro išvadą ir neišbraukti Žaliojo tilto su skulptūromis iš saugomų kultūros vertybių sąrašo. Tokia posėdžio baigtis ir ekspertų išvada ypač įaudrino gausius žiūrovus.

Net kultūros ministras Šarūnas Birutis, praėjusią savaitę „Respublikai“ tvirtinęs, kad nesikiša į kultūros specialistų darbą („Kam tada mes sudarinėjame ekspertų komisijas - paleiskime jas ir tegu sprendžia politikai“ - „Respublika“ 2015 02 06-12), vakar po pietų viešai sukritikavo Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybos darbą. Jis įspėjo, kad svarstant skulptūrų likimą reikia atsižvelgti ir į geopolitinę situaciją, o visuomenės susipriešinimas šiuo klausimu būtų naudingas Rusijos vykdomai politikai Baltijos šalyse.

O galų gale Š.Birutis pareiškė, kad galutinį sprendimą dėl tilto skulptūrų likimo turės priimti Vilniaus miesto savivaldybės taryba, tam naudosianti miesto lėšas.

Arvydas JUOZAITIS, filosofas, rašytojas:

Pagaliau nugalėjo sveikas protas, galbūt pagaliau juos paliks ramybėje, galų gale tai mūsų istorijos paminklas, kuris buvo kurtas vien lietuvių autorių, ir vienų geriausių autorių. Sprendimas aiškiai pasako, kad jaučiama, jog visuomenės nuomonė yra už skulptūrų išsaugojimą, o politiniai aktyvistai ir radikalai tik naudojasi proga garsiai parėkauti ir visuomet reikalauja griežtų veiksmų. Neužmirškime, kad kai reikalaujama visuomenės diskusijos, tai dažniausiai visuomenės nuomonė sudaroma iš tų aktyvistų, kurie sudaro vos 2-5 proc. Jie gali išsirėkti ir atrodys, kad tai visuomenė, nors išties nieko panašaus. Šį kartą jiems nepavyksta.

Mums patiems reikia suprasti, kad šio mūsų kultūros tarpsnio negalima panaikinti. Galime jį kitaip apipavidalinti ir skulptūras atnaujinti, bet kodėl reikia imti kažką griauti, gadinti.

Nes tada reikėtų pradėti kalbą ne tik apie šią vietą, bet jau ir apie viską: apie bet kokią žvaigždę ant pastato, peržiūrėti, kokiuose namuose gyvename Žirmūnų ir Lazdynų mikrorajonuose, visa tai taip pat reikėtų griauti? Juk čia beprotybė, o šios beprotybės tiesiog šiuo metu labai susitelkė apie tas skulptūras.

Ši intriga naudinga tik radikalams, jiems tai proga rodyti savo veidą, kad jie nerimsta dėl tėvynės, nors tai labai kenkia ir sveikam Tėvynės klimatui, ir tarptautiniams santykiams, kurie mums, gyvenantiems Karaliaučiaus pašonėje, labai svarbu. Galų gale reikia nurimti dėl smulkmenų ir balvonus pirmiausia nuversti savyje, o ne nuo tilto.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“