Vyriausybė nusprendė pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai, siūlančiai nepritarti Seimo narės Monikos Ošmianskienės pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma laikotarpiu, kai socialinės įmonės veikla sustabdyta ar apribota dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino, netaikyti nuostatų dėl gautų pajamų ir suteiktos valstybės pagalbos dydžio.
1 nuotr.
Šiuo metu Socialinių įmonių įstatymas numato, kad socialinės įmonės statusas panaikinamas, jeigu socialinei įmonei per metus suteikta valstybės pagalba yra didesnė negu per metus jos gautos pajamos iš veiklos, kuri nėra įtraukta į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą.
Užimtumo tarnyba taip pat teikia įstatymu nustatytą socialinėms įmonėms valstybės pagalbą – subsidijas darbo užmokesčiui, neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti, darbo priemonėms įsigyti, transporto išlaidoms, asistento išlaidoms ir kt. Be to, karantino metu darbdaviams už prastovose esančius darbuotojus numatoma skirti subsidijas darbo užmokesčiui.
Anot pasiūlymą vertinusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siūlomos nuostatos yra perteklinės, nes Socialinių įmonių įstatyme nustatyta, kad socialinė įmonė, paskelbus darbuotojui prastovą, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną, turi teisę įgyvendinti įdarbinimo subsidijuojant priemonę Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka.
Be to, socialinės įmonės kartu su kitomis įmonėmis konkuruoja atviroje darbo rinkoje, todėl socialinės įmonės statuso išlaikymas ir valstybės pagalbos, kuri yra didesnė negu per kalendorinius metus jos gautos pajamos, mokėjimas, anot ministerijos, iškreiptų konkurenciją. Šiuo atveju socialinės įmonės turėtų geresnes sąlygas nei kitos įmonės, kurios dėl karantino taip pat susidūrė su sunkumais.
