Vyriausybės pateiktą „nemušimo įstatymą" supliekė... konservatoriai

Ministrų kabinetas labiausiai reklamavo savo siūlomą naujovę - apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įteisinimą. Jis būtų įteikiamas net ir galimam (!) smurtautojui, kas reikštų, jog žmogui pareigūnai galėtų 72 valandas (vėliau terminą būtų galima pratęsti) uždrausti gyventi būste, kuriame jis gyvena su galima auka, net jei būstas priklauso pirmajam. Tai tikrai pateisinama tokiu atveju, kai vyras lupa žmoną arba atvirkščiai. Tačiau orderį būtų galima įteikti ir tada, kai gaunama duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba kai yra pagrįstų duomenų, kad toks smurtas netrukus gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti. Kitaip tariant, nereikėtų jokių įrodymų.

Tokia nuostata užkliuvo Seimo konservatoriams Vilijai Aleknaitei-Abramikienei, Audroniui Ažubaliui, Laurynui Kasčiūnui bei liberalų sąjūdžio atstovui Jonui Varkaliui.

Jie primena, kad, pasak Konstitucijos, asmuo laikomas nekaltu, „kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu". Bet projekte numatyta, kad apsaugos nuo smurto orderį skirtų policijos pareigūnas, o ne teismas. Apsaugos nuo smurto orderiu būtų suvaržoma asmens teisė į nuosavybę ir apribojama judėjimo laisvė, todėl tam turi būti svarus pagrindas, o žmogaus teisių ribojimas be teismo vertinimo turi būti maksimaliai trumpas.

Pasak parlamentarų, net nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo be teismo negali būti laikomas ilgiau nei 48 val.

„Pagal analogiją siūlytina projekte taikyti 48 val. terminą apsaugos nuo smurto orderio taikymui, o teismas įsijungtų į procesą ne vėliau kaip po 48 val. ir įvertintų orderio taikymo pagrįstumą bei jo pratęsimo poreikį", - siūlo parlamentarai. Tačiau, anot jų, tokia sankcija turėtų būti galima tik tada, jei būtų nustatyta reali smurto rizika.

Politikams užkliuvo ir naujai stumiama „nestereotipinių vyrų ir moterų vaidmenų" sąvoka. Mat pagal projektą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis programas.

„Neaiškus jos turinys. Tai, kas vieną dieną yra laikoma stereotipu, kitą dieną jau gali prarasti tokią reikšmę arba skirtingos asmenų grupės gali suprasti „stereotipo" ir „nestereotipinių vaidmenų" reikšmę skirtingai. Todėl siūlome atsisakyti „nestereotipinių vaidmenų" sąvokos, pakeičiant ją Lietuvos teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, išreiškiančiomis tai, kad ugdymo turinys turi apimti temas apie pagarbą kiekvieno asmens orumui ir vyrų bei moterų skirtingumui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra pasirinkę „stereotipinį" ar „nestereotipinį" gyvenimo būdą", - akcentuoja keturi Seimo nariai.