5 nuotr.Vakar turgaus prekeiviai Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje vedė aktyvias derybas, kad būtų sustabdyti Vyriausybės planai prastumti smulkiuosius prekeivius pražudysiančias pataisas. Anot asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovo Vytenio Butkevičiaus, Vyriausybė taip nori padėti stambiajam kapitalui, su kuriuo veikiausiai susitarė dėl paramos per Seimo rinkimus.
Pasak V.Butkevičiaus, valdžios pareigūnai buldozeriu stumia smulkųjį verslą žlugdysiančius teisės aktus.
„Visiškai nesitariama su asocijuotomis struktūromis, todėl mes šitą valdžios pasismaginimą prieš rinkimus kelsime į viešumą, kad tai būtų sustabdyta.
Vienas iš tokių stumiamų teisės aktų - naujos turgaviečių taisyklės, kurios žlugdys turgaus prekeivius, nes už turgaviečių bus galima prekiauti kuo tik nori, o turgavietėse tvarka bus sugriežtinta. Sužlugdyti smulkiuosius naudinga stambiajam kapitalui - didiesiems prekybos tinklams, stambiesiems perdirbėjams bei stambiesiems gamintojams. Šį projektą gali stabdyti žemės ūkio ministras Andrius Palionis, bet jis, kaip paveiktas stambiųjų lobistų ir protekcionistų, to nedaro. O stumia Vyriausybės kanceliarija. Tai yra Sauliaus Skvernelio vykdoma smulkaus verslo politika, užsakyta stambaus kapitalo, kuris galimai pažadėjo paramą per rinkimus. Kito paaiškinimo neturime“, - griežtus kaltinimus valdantiesiems rėžė V.Butkevičius.
Rimtų priekaištų valdžiai turi ir Smulkaus ir vidutinio verslo taryba. Jai priklausantys smulkieji ir vidutiniai verslininkai sako, kad patikrinimai turgavietėse yra per dažni, esama tvarka sukelia papildomą administracinę naštą bei žada dėl galiojančių turgaviečių taisyklių kreiptis į Europos Komisiją.
„Patikrinimai yra labai dažni turgavietėse. Labai mažai rastume turgaviečių, kur nevykdavo patikrinimai kelis kartus per mėnesį. Žmonės pradeda galvoti, kad tai yra konkurenciniai tikslai, nes kitaip neįmanoma to suvokti.
Ateina inspektoriai, nuo ryto prasideda patikrinimai, žmonėms dingsta noras kompensuoti nuostolius, patirtus per pandemiją. Turiu pagrindą manyti, bent jau žiūrint į turgaviečių taisykles, tai atsirado iš konkurencinių paskatų, nes ten yra išskirtiniai reikalavimai, ko nereikalaujama kitose srityse.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) mažai kreipia dėmesio į užvartinę prekybą, kas vyksta įvairiuose renginiuose, mugėse, kur priežiūros jokios nėra“, - Smulkaus ir vidutinio verslo taryboje sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Jos nuomone, turgaviečių taisyklės kelia papildomą administracinę naštą.
„Jeigu žmogus atvažiuoja į turgavietę parduoti, tarkime, mėsos produktų, jis atsiveža 50 pavadinimų, jis turi juos susisverti, susitvarkyti, susiregistruoti, paskui pardavinėti, o pabaigus pardavinėti - vėl susisverti, susiregistruoti ir informuoti. Kur jo darbas yra? Kaip jis gali uždirbti?“ - stebėjosi asociacijos pirmininkė.
VMVT Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė sakė, kad patikros vykdomos pagal subjektų rizikos lygį.
„Mūsų patikros yra orientuotos į riziką. Jei subjektas nėra rizikos grupėje, pas jį tikrai neis kiekvienais metais. Taip, yra specifinių subjektų, kuriems vis tenka tiksliniai patikrinimai, tos pačios turgavietės, bet tai dažnai susiję su įsigaliojusiais naujais teisės aktais, kaip turgaviečių apskaitos taisyklės ir panašiai. Žinau, kiek taisyklės yra skausmingos, diskusinės. Kuriamos buvo Žemės ūkio ministerijoje ir šiandien mes jas tiesiog įgyvendiname. Tos taisyklės nėra mūsų teisės aktas“, - paaiškino VMVT atstovė.
O.Keblienė pridūrė, kad, nors koronavirusas nėra perduodamas per maistą, maisto tvarkymas taip pat yra svarbus.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė mano, kad VMVT už taisykles taip pat yra atsakinga bei pagrasino kreipimusi į Europos Komisiją.
„Kiekviena institucija, kai ji tvirtina tam tikrą dokumentą, pritaria ar nepritaria taisyklėms, turėjome 10 posėdžių įvairiose institucijose. Kiekviena institucija sako „čia ne mano reikalas, čia kažkieno“. Jūsų ar kita institucija padėjusi parašą sako: „Palaukite, aš tik parašą padėjau“. Jūs iš tikrųjų lygiai taip pat atsakingi už situaciją. Jei sudaroma tokia administracinė našta, tai - konkurencinių sąlygų pažeidimas.
Jeigu mes dėl šio įstatymo nesusitarsime, Lietuva turės didžiulį teisinį ginčą su Europos Komisija. Teisininkai yra pasiruošę tam“, - akcentavo D.Matukienė, pasak kurios, konkurencinės sąlygos turėtų būti visiems vienodos.
