Vyriausybei - pelnyta kritika

„Valstiečių" frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė akcentavo, kad ataskaitoje turėtų būti paminėta, kodėl nepateisinamai vėluoja mokesčių reforma, nes Vyriausybės kadencija jau daugiau nei įpusėjo.

„O ataskaitos skyriuje apie atsakingą finansų politiką kalbama apie labai tokius, sakyčiau, kuklius darbelius, tai yra, kad sumažintas PVM už šilumos energiją ir karštą vandenį. Ir didžiuojamasi, kad, cituoju: „2022 metų būsto šildymo išlaidų kompensacija skirta didesniam gavėjų skaičiui, ją gali gauti ne tik sunkiau besiverčiantys, bet ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai." Tai reiškia iš esmės kitą labai tokį, sakyčiau, gėdingą dalyką, kuo pripažįstame, kad valdžios politika tiek nuskurdino Lietuvos žmones, jog net vidurinioji visuomenės klasė turi stovėti su ištiesta ranka, nes nepajėgia atsiskaityti už šildymą ir kitas elementarias kasdienes paslaugas", - pabrėžė A.Norkienė.

Pasak jos, džiaugiamasi švietimo reforma pamirštant, kad tais pačiais 2022 m., už kuriuos ir teikiama Vyriausybės ataskaita, Lietuvą sudrebino ir matematikos valstybinio egzamino rezultatų skandalas.

„O neseniai Konstitucinis Teismas „Tūkstantmečio mokyklų" projektą pripažino antikonstituciniu. Nematoma, o gal, teisingiau, ir nenorima matyti, kad mokslas ir išsilavinimas regionuose tuoj taps nebeprieinama prabanga, ypač skurdžiau gyvenančių šeimų vaikams. Vyriausybės vykdoma sveikatos reforma kelia pagrįstą baimę, kad regionuose tuoj neliks ne tik kam, bet ir ką gydyti, nes žmonės tiesiog išeis anapilin taip ir nesulaukę medicininės pagalbos", - rėžė A.Norkienė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" seniūnas Algirdas Butkevičius priminė, kad šiandien mes Lietuvoje geležinkelių elektrifikacijos projektą jau turėjome būti užbaigę, jokių trikdžių nėra, ES yra skyrusi finansavimą, biudžetas vykdomas sėkmingai ir turi viršplaninių pajamų.

„Turėjome jau šiandien matyti mūsų geležinkeliais važiuojančius elektrinius lokomotyvus ir naujus elektrinius keleivinius traukinius. Gal kas matėte? Aš tikrai ne", - kalbėjo A.Butkevičius, pridurdamas, kad susisiekimo srityje yra ir daugiau problemų: ypač dėl blogėjančių magistralinių kelių, jau nekalbant apie regioninius kelius ir žvyrkelius.

Ekspremjeras Vyriausybę kalė prie kryžiaus ir dėl valstybės praskolinimo.

„Jeigu jūs pažiūrėsite, kokie finansiniai įsipareigojimai laukia 2025-2026 metais... Aš tik vieną sritį paminėsiu - skolos aptarnavimo išlaidas. Pavyzdžiui, šiuo metu jos sudaro mūsų biudžete apie 340 mln. eurų, o jau 2026 m. pagal Finansų ministerijos skaičiavimus turės būti apie 770 mln., pagal Valstybės kontrolės skaičiavimus - 825 mln. eurų. Čia tik viena veiklos sritis. Nekalbu apie tam tikrus socialinius įsipareigojimus - kiekvienais metais mes socialines išmokas, socialines išlaidas privalėsime didinti. Iš karto klausimas kyla: arba turi būti nauji mokestiniai įstatymai priimti, arba turi būti planuojama, kad mes skolinsimės ir didinsime valstybės skolą", - samprotavo A.Butkevičius.

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, kadangi dirba Seimo Sveikatos reikalų komitete, akcentavo būtent sveikatos apsaugos problemas, nors nevengė kritikos ir kitoms sritims.

„Paslaugos tolsta nuo pacientų, mažinamas lovų skaičius, naikinamos gydymo įstaigos atokiose vietovėse. Norint gauti paslaugą tenka važiuoti į kitą savivaldybę, o susisiekimas tik blogėja. Ir ne tik dėl kelių ar tiltų būklės, bet ir dėl viešojo transporto sektoriaus. Medikų trūkumas katastrofiškas ir jeigu taip toliau, tai dalis pacientų, tikėtina, sveikatos paslaugų gal ir nebesulauks. Tai tikrai kertasi su Vyriausybės pažadu užtikrinti darnią Lietuvos regionų plėtrą", - įsitikinusi O.Leiputė.

Ji kritikavo Vyriausybę, kad ši kratosi atsakomybės dėl kainų naštos palengvinimo, pragyvenimo lygio nuosmukio suvaldymo.

„Mokesčių pertvarkos Vyriausybė ėmėsi tik Briuselio prispausta, energijos kainų šoku susirūpino tik opozicijos spiriama, o dėl šokiruojančių maisto kainų iki šiol nenori nieko imtis. Šildymo sezonas baigėsi balandį, bet dar ne visi piliečiai gavo kompensacijas už 2022 metų lapkritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip ir nesugebėjo sutvarkyti socialinės paramos ir informacinės sistemos. Nežmoniškai kylančios būsto paskolų palūkanos į neviltį varo ne tik mažesnių pajamų, bet jau ir vidutiniškai uždirbančias šeimas. Jau atsidūrėme recesijoje, o Vyriausybė ir toliau ignoruoja besiartinančią krizę", - vardino O.Leiputė.

Ji priekaištavo, kad dujos buitiniams vartotojams yra brangiausios regione, nesilaikoma pažadų didinti Lietuvos miškingumą, visiškai suskaldyta žemdirbių bendruomenė ir t.t.